KGB persekiotas ir kalėjime miręs hipis poetas Rimas Burokas: „Atėjau į žemę sapnui...”

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią sovietinio saugumo persekioto hipio poeto, kuris 1980 metais mirė Lukiškių kalėjime kalinamas už „valkatavimą”, Rimo Buroko atminimui skirtą virtualią parodą.

 R.Burokas. Vilnius. 1977 m. <br> V.Balčyčio nuotr.
 R.Burokas. Vilnius. 1977 m. <br> V.Balčyčio nuotr.
 R.Buroko eilėraščio rankraštis.
 R.Buroko eilėraščio rankraštis.
Oficialus poeto vardas – Raimundas, tačiau nuo mažens ir artimieji, ir jis pats save vadindavo Rimu. 
Oficialus poeto vardas – Raimundas, tačiau nuo mažens ir artimieji, ir jis pats save vadindavo Rimu. 
 Dokumentuose devyniolikmetis R.Burokas vadinamas „pagrindiniu „hipių“ mėgdžiotoju Alytaus m.“, kuris po „profilaktinio pobūdžio“ pokalbių su KGB pareigūnais ne tik neatsisakė savo pažiūrų, bet ir „pradėjo grupuoti aplink save bendraminčius“.
 Dokumentuose devyniolikmetis R.Burokas vadinamas „pagrindiniu „hipių“ mėgdžiotoju Alytaus m.“, kuris po „profilaktinio pobūdžio“ pokalbių su KGB pareigūnais ne tik neatsisakė savo pažiūrų, bet ir „pradėjo grupuoti aplink save bendraminčius“.
 R.Buroko eilėraščio rankraštis.
 R.Buroko eilėraščio rankraštis.
 Palanga. 1976 m. <br> V.Balčyčio nuotr.
 Palanga. 1976 m. <br> V.Balčyčio nuotr.
 R.Burokas Vilniuje 1978 m. <br>V.Balčyčio nuotr.
 R.Burokas Vilniuje 1978 m. <br>V.Balčyčio nuotr.
 Paskutiniai įrašai R.Buroko darbo knygelėje.1975-1977 m.
 Paskutiniai įrašai R.Buroko darbo knygelėje.1975-1977 m.
Su draugais (iš kairės): R.Burokas, Silvija Vilytė, Gediminas Vilys. Vilnius.
Su draugais (iš kairės): R.Burokas, Silvija Vilytė, Gediminas Vilys. Vilnius.
 R.Burokas ir S.Vilytė-Burokienė.
 R.Burokas ir S.Vilytė-Burokienė.
 R.Burokas ir S.Vilytė-Burokienė. Vilnius. [1978 m.]
 R.Burokas ir S.Vilytė-Burokienė. Vilnius. [1978 m.]
R.Buroko eilėraščio rankraštis. [1975–1979 m.] 
R.Buroko eilėraščio rankraštis. [1975–1979 m.] 
 R.Burokas ir S.Vilytė-Burokienė.[1975-1979 m.]
 R.Burokas ir S.Vilytė-Burokienė.[1975-1979 m.]
 R.Burokas ir S.Vilytė-Burokienė.1978 m.
 R.Burokas ir S.Vilytė-Burokienė.1978 m.
 Vilniaus m. Vidaus reikalų skyriaus nutarimas skirti R.Burokui kardomąją priemonę suėmimą „už sistemingą valkatavimą“. 1979 m. gruodžio 10 d.
 Vilniaus m. Vidaus reikalų skyriaus nutarimas skirti R.Burokui kardomąją priemonę suėmimą „už sistemingą valkatavimą“. 1979 m. gruodžio 10 d.
 R.Burokas (pirmoje eilėje dešinėje) su draugais. Ryga. 1979 m.
 R.Burokas (pirmoje eilėje dešinėje) su draugais. Ryga. 1979 m.
Su draugais (iš kairės): Edmondas Kelmickas, Petras Rakauskas, R.Burokas. Vilnius. 1977 m. <br> V.Balčyčio nuotr. 
Su draugais (iš kairės): Edmondas Kelmickas, Petras Rakauskas, R.Burokas. Vilnius. 1977 m. <br> V.Balčyčio nuotr. 
 R.Buroko kalinio asmens bylos viršelis. 1979-1980 m.
 R.Buroko kalinio asmens bylos viršelis. 1979-1980 m.
 Kalėjime Nr.1 (dabar – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) po sulaikymo 1979 m. gruodžio 10 d. buvo kalinamas R.Burokas.
 Kalėjime Nr.1 (dabar – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) po sulaikymo 1979 m. gruodžio 10 d. buvo kalinamas R.Burokas.
 R.Burokas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos kalėjime Nr.1.Vilnius. 1979 m. gruodžio 10 d.
 R.Burokas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos kalėjime Nr.1.Vilnius. 1979 m. gruodžio 10 d.
 Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo nuosprendis nuteisti R.Buroką pagal Lietuvos SSR Baudžiamojo kodekso 240 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu. 1980 m. vasario 27 d.
 Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo nuosprendis nuteisti R.Buroką pagal Lietuvos SSR Baudžiamojo kodekso 240 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu. 1980 m. vasario 27 d.
 Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija. Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos Pataisos darbų kolonija Nr. 15, kurioje R.Burokas po nuosprendžio paskelbimo buvo kalinamas nuo 1980 m. kovo 28 d. iki 1980 m. birželio 4 d.
 Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija. Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos Pataisos darbų kolonija Nr. 15, kurioje R.Burokas po nuosprendžio paskelbimo buvo kalinamas nuo 1980 m. kovo 28 d. iki 1980 m. birželio 4 d.
 Vienas paskutinių R.Buroko eilėraščių rankraščių – sveikinimas Ašarai Bendinskaitei-Žukauskienei gimimo dienos proga, rašytas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos Pataisos reikalų valdybos respublikinėje ligoninėje. 1980 m. liepos 24 d.
 Vienas paskutinių R.Buroko eilėraščių rankraščių – sveikinimas Ašarai Bendinskaitei-Žukauskienei gimimo dienos proga, rašytas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos Pataisos reikalų valdybos respublikinėje ligoninėje. 1980 m. liepos 24 d.
 R.Buroko kapas. Vilniaus Rokantiškių kapinės, neatpažintų asmenų palaidojimo kalnelis. 2017 m. lapkričio 1 d. V.Jakubonio nuotr.
 R.Buroko kapas. Vilniaus Rokantiškių kapinės, neatpažintų asmenų palaidojimo kalnelis. 2017 m. lapkričio 1 d. V.Jakubonio nuotr.
 Nelegaliai leisto kultūrinio mėnraščio „Sietynas“ antro numerio, kuriame pirmą kartą buvo publikuoti R.Buroko eilėraščiai, viršelis ir poeto, publicisto L.Jakimavičiaus įžanginis žodis.
 Nelegaliai leisto kultūrinio mėnraščio „Sietynas“ antro numerio, kuriame pirmą kartą buvo publikuoti R.Buroko eilėraščiai, viršelis ir poeto, publicisto L.Jakimavičiaus įžanginis žodis.
1988 m. Pirmoji oficiali R.Buroko eilėraščių publikacija žurnale „Jaunimo gretos“. 1989 m. sausio mėn. Eilėraščiai buvo publikuoti žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijos Kultūros skyriaus vedėjo poeto Valdo Daškevičiaus dėka. Įžanginį žodį parašė R.Buroko bičiulis poetas Edmondas Kelmickas. 
1988 m. Pirmoji oficiali R.Buroko eilėraščių publikacija žurnale „Jaunimo gretos“. 1989 m. sausio mėn. Eilėraščiai buvo publikuoti žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijos Kultūros skyriaus vedėjo poeto Valdo Daškevičiaus dėka. Įžanginį žodį parašė R.Buroko bičiulis poetas Edmondas Kelmickas. 
Pirmosios R.Buroko eilėraščių knygos „39 eilėraščiai“, išleistos Vaidoto Oškinio leidyklos Kaune, viršelis. 1992 m. 
Pirmosios R.Buroko eilėraščių knygos „39 eilėraščiai“, išleistos Vaidoto Oškinio leidyklos Kaune, viršelis. 1992 m. 
Daugiau nuotraukų (27)

Lrytas.lt

Apr 20, 2018, 1:59 PM, atnaujinta Apr 20, 2018, 3:29 PM

Parodoje eksponuojami dokumentai iš Archyvo saugomos kalinio asmens bylos, LSSR KGB Alytaus rajono skyriaus pranešimų apie R.Buroką ištraukos. Taip pat galima susipažinti su buvusios poeto žmonos Silvijos Kurienės asmeninio archyvo nuotraukomis bei išsaugotais R.Buroko eilėraščių rankraščiais.

Pastaruoju metu žodžių junginys „legendinė asmenybė“ yra taip dažnai valkiojamas reklamos ar viešųjų ryšių tikslais, kad baigia prarasti prasmę ir daugelio yra priimamas su nemenka ironija. R.Burokas yra viena iš asmenybių, kurias galima vadinti legendinėmis, visiškai nesibaiminant, kad kam nors dėl tokio apibūdinimo kils kokių nors pašalinių minčių. Legendos apie sovietines gyvenimo normas ignoravusį poetą klajūną sklido ne vieną dešimtmetį, kaip ir iš lūpų į lūpas perduodami, kartais laisvai interpretuojami ar net begėdiškai iškraipomi jo eilėraščių posmai.

Rimas (oficialus vardas dokumentuose buvo Raimundas, tačiau ir jo artimieji ir jis pats save nuo mažens vadindavo Rimu) Burokas gimė 1953 m. balandžio 21 d. Alytuje. 1972 m., mokydamasis vyresnėse Alytaus 2-osios vidurinės mokyklos klasėse, pirmą kartą pateko į Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos akiratį. Kaip vienas ryškiausių hipių judėjimo aktyvistų Alytaus mieste, jis buvo „profilaktiškai auklėjamas“ saugumo darbuotojų, tačiau tokios „priemonės“ kūrybingo, į literatūrą pasinėrusio jaunuolio nė kiek neišgąsdino. Jis ne tik neatsisakė savo „klaidingų pažiūrų“, bet ir, kaip rašoma saugumiečių pranešimuose, „pradėjo burti aplink save bendraminčius“.

Po ne vienam karinės tarnybos sovietų armijoje vengusiam tų laikų jaunuoliui įprastos „komandiruotės“ psichiatrinėje ligoninėje, klajonių po įvairius Sovietų Sąjungos miestus bei kraštus, R.Burokas apie 1974–1975 m. atvyko į Vilnių ir sėkmingai įsiliejęs į bohemišką sostinės gyvenimą, greitai įgijo autoritetą tarp neformalaus jaunimo. Nei kūryboje, nei bendraminčių diskusijose nereikšdavęs nepasitenkinimo egzistavusia santvarka, bet ignoruodamas tuometes gyvenimo normas, įtakodamas kitus jaunuolius bei „vesdamas juos iš kelio“, jis tapo didele problema komunistinės moralės sergėtojams bei sovietinių represinių struktūrų pareigūnams.

Laisvūniškas gyvenimas poetui kainavo brangiai. 1977 m. vasarą atleistas iš pakuotojo pareigų Respublikinėje knygų bazėje jis nebegalėjo rasti jokio kito darbo. Susidarė uždaras ratas: bandant įsidarbinti būdavo reikalaujama pateikti gyvenamosios vietos registraciją liudijusius dokumentus, bandant registruoti gyvenamąją vietą – reikalauta dokumentų „iš darbovietės“.

Nuo 1978 m. prasidėjo nuolatiniai milicijos sulaikymai bei grėsmingi įspėjimai dėl būtinybės keisti gyvenimo būdą. 1979 m. gruodžio mėnesį R.Burokas buvo suimtas ir įkalintas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 1 (Lukiškių kalėjime), o 1980 m. vasario 27 d. nuteistas pagal Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 240 straipsnio pirmąją dalį „už sistemingą valkatavimą“ vienerių metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Bausmę atliko Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos darbų kolonijoje Nr. 15 (Pravieniškėse).

1980 m. rugpjūčio 10 d. R.Burokas mirė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinėje ligoninėje (Vilniuje) iki bausmės atlikimo laiko pabaigos likus mažiau nei trims mėnesiams. Kalinio asmens byloje išlikę medicinos darbuotojų įrašai byloja, kad mirties priežastis – staigiai prasidėjęs plaučių uždegimas ir dėl šio uždegimo susidaręs plaučių bei širdies nepakankamumas.

Nelengvas buvo ir R.Buroko literatūrinio palikimo kelias. Pirmi bandymai 1981–1982 m. įtraukti keletą jo eilėraščių į jaunųjų autorių kūrybos almanachą pasibaigė skandalu. Pirmą kartą keli eilėraščiai išspausdinti 1988 m. savilaidos mėnraščio „Sietynas“ antrame numeryje, o pirmą kartą oficialiai R.Buroko eilės buvo paskelbtos tik 1989 m. pradžioje, žurnale „Jaunimo gretos“.

1992 m. išleista pirmoji nedidelė R.Buroko poezijos knyga „39 eilėraščiai“.

„R.Buroko likimas žymi kelią visos generacijos, subrendusios istorijos prietemose, bet nepanūdusios derėtis su rutina, – rašė poetas, publicistas Liudvikas Jakimavičius, mėnraštyje „Sietynas“ pristatydamas R.Buroko kūrybą. – Raišioti prie lovų durnanamiuose, paragavę kalėjimo druskos, tampyti po saugumo ir milicijos poskyrius, mušti ir niekinti, jie išsaugojo savo poezijai tyrą ir skaidrią dvasią, apimtą elegiško liūdesio, be kristalo pagiežos ir neapykantos.“

Lietuvos ypatingojo archyvo virtualią parodą galite pamatyti čia.

 

 

 

 

 

 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.