Kad ir juokaudamas, šis neregys atskleidė labai svarbią tiesą: aklieji kasdien praeina pro daugybę įprastų ar ne taip įprastų dalykų jais nesusidomėję, nepažinę ir nepanorę pažinti vien todėl, kad visi šie dalykai nepatenka į jų suvokimo lauką. Aklieji negali jų paliesti, ištyrinėti rankomis.
Kiekvienas neregys, niekada nebuvęs laive, tik įsivaizduoja, kas yra laivas ir kaip jis atrodo. Tačiau kuo skiriasi žvejų traleris nuo burinio laivo, o burlaivis nuo mažos ir lengvos jachtos? Kaip atrodė nedideli plokščiadugniai laiveliai – kurėnai, kuriais buvo plaukiojama Kuršių mariose dar XX amžiaus pradžioje? O vikingų laivai? Panašiai ir kalbant apie gamtos pasaulį: kuo skiriasi delfinas nuo ryklio ar jūrų liūto?
„Dangės flotilė“
Liepos pabaigoje Klaipėdoje vykusioje Jūros šventėje, padedant Lietuvos jūrų muziejaus atstovei ryšiams su visuomene Nikai Puteikienei, šių eilučių autorius turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su „Dangės flotile“ – dešimt laivų, kokiais daugelį šimtmečių plaukiojo mūsų protėviai ir be kurių burių, pasak dabartinių entuziastų, Kuršių marios yra tarsi žmogus be sielos.
Šiais metais „Dangės flotilė“ jau septintą kartą praplaukė prieš klaipėdiečių ir miesto svečių akis ir švartavosi prie to paties pavadinimo upės. Flotilėje – kurėnai, mažesnės plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valtys, taip pat du vikingų laivai: vienas atkeliavo iš Ikškilės (Latvija), antrasis – „Biesas“ – buvo atvežtas iš Trakų ir į vandenį nuleistas pilies uostelyje.
Abu laivai atstatyti tiksliai pagal Norvegijoje rastus tikrų vikingų laivų analogus. Mokslinėje kalboje tokie antrininkai, kai laikomasi visų originalo gamybos technologijų, proporcijų, kitų sąlygų, vadinami „replikomis“.
Daugelis šiuolaikinių Lietuvoje pastatytų kurėnų ir burvalčių taip pat yra senųjų kuršių laivų replikos arba buvo statomi griežtai laikantis šių laivų statybos būdo.
„Dangės flotilėje“ puikavosi ir keletas „garsenybių“: didžiausias Lietuvoje atstatytas tokio tipo laivas keleivinė „Dreverna“ ir vytinė „Vytautas Didysis“, kurią žinome iš LRT laidų „Nacionalinė ekspedicija“.
Šia vytine ir keliavo Nacionalinės ekspedicijos dalyviai Baltijos pakrantėmis. Flotilėje taip pat buvo kurėnas „Kuršis“, sielininkų valtis „Vytis“ – nedidelis, šiuolaikinis, iškyloms skirtas angliško pavyzdžio laivelis, ir „Titanike“ buvusios septintuoju numeriu pažymėtos gelbėjimosi valties kopija.
Beveik kasmet flotilė pasipildo naujais burlaiviais. Naujausias kurėnas „Germanika“ į vandenį nuleistas šiemet Valstybės dienos išvakarėse. Tai – Kuršių marių burvaltė, pastatyta UAB „Germanika“ darbuotojų rankomis. Tokiais laivais kadaise plaukiodavo žuvies supirkėjai.
„Esame baldininkai, dirbame su medžiu, bet baldai ar atskiros jų dalys dabar gaminamos staklėmis, o čia viską – lenkti lentas, jas pritvirtinti, sujungti tarpusavy, įrengti takelažą – reikėjo rankomis“, – pasakojo bendrovės atstovas.
Kiekvienas laivas – kitoks
O kaip visas šis burlaivių margumynas atrodo neregiui? Pirmiausia, norint apžiūrėti laivą, reikia patekti į jo vidų. Nieko sudėtinga, stovi ant tiltelio, vienas platus žingsnis ir tu jau laive! Daugelis atviro tipo laivų – kurėnai, vikingų drakarai (plokščiadugniai irkliniai laivai), mažesnės Kuršių marių burvaltės – vertinant paviršutiniškai, nelabai skiriasi. Visi primena dideles ilgas valtis.
Vis dėlto taip vertinant viskas pernelyg supaprastinama: skiriasi laivų bortų aukštis, lentų storis, vidaus įranga, stiebų tvirtinimo būdas, jų apimtis. O ir didelis malonumas kiekvieną laivą ištyrinėti pačiam, visada atrandi ką nors nauja, ką nors kitaip nei ankstesniame.
Bene labiausiai iš visų flotilės laivų skyrėsi vytinė „Vytautas Didysis“. Jau pati laivo rūšis – vytinė – sako, kad jis skirtas ne žvejoti, bet prekėms gabenti. Vytinės turėdavo dvišlaitį stogelį, po kuriuo prekės ir būdavo sudedamos, kad nesušlaptų. „Vytauto Didžiojo“ stogelis pravertė kitu tikslu – blogu oru po juo slėpdavosi Nacionalinės ekspedicijos dalyviai.
Prisimindamas vaikystės įpročius ir laivo kapitonui neprieštaraujant, užlipu iki stogelio viršaus ir neskubėdamas juo pereinu beveik visą vytinę. Rankomis ištyrinėju jos lentas, vairalazdę, laipteliais nusileidžiu į vytinės vidų.
O jeigu taip ateityje rengiamose Nacionalinėse ekspedicijose, nebūtinai šiuo konkrečiu laivu, imtų dalyvauti ir negalią turintys žmonės! Ar nebūtų tai tikriausias jų integracijos ir galimybių įrodymas? Tikresnis nei daugelis valdininkų galvose gimusių abejotinos vertės projektų.
Žuvies turgaus įdomybės
„Dangės flotilė“ į Klaipėdą atvežė ir teatralizuotą Žuvies turgų „Sugaus tave žvejužėliai!“ Turgaus lankytojai galėjo ne tik įsigyti įvairiais būdais paruoštos žuvies, bet ir paragauti kopų karveliais vadinamos varnienos, pasivaišinti gilių kava – kafija.
Tokią pačią, žinovų nuomone, turėjo gerti ir Lietuvoje gerai žinomas literatūrinis personažas Vilius Karalius, bent jau tol, kol tapo „šmugelninku“. Vėliau turbūt gėrė jau nebe kafiją... Na, o žuvies turguje kafijos buvo galima skanauti ypatingoje draugijoje – kartu su pamario poniomis!
Čia pat amatininkai demonstravo senuosius kuršių papuošalus – plačius ir sunkius žiedus, sages – visa tai buvo galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti. Taip pat ir tikrų tikriausią vilko kailį, kuriuo buvo apsisiautę vikingų palikuonys, išgirsti jų pučiamo rago garsą. Garsas keistas – pranešantis, reikalaujantis, įspėjantis...
Lietuvos jūrų muziejus – erdvė, kurioje neregys visada gali atrasti daug jį dominančių dalykų: žvejybos laivų aikštelėje apžiūrėti dabartinį žvejybinį laivą „Dubingiai“, nusileisti į jo triumą, muziejaus „Jūros saloje“ paliesti natūralaus dydžio delfino mažylio atlieją, demonstracinėje lentoje susipažinti su plaukiančiu delfinų būriu, kitais jūros gyvūnais.
Muziejaus svetainėje skelbiama apie čia kaupiamus garsiausių pasaulio burlaivių modelius. Norisi tikėti, kad ateis laikas, kai neregių rankoms bus prieinamos ir jų kopijos.
Susiję straipsniai
