Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo santuoka paskatino ieškoti senovinių vedybų paslapčių

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje veikia paroda „In matrimonium ducere“, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui. Ją apžiūrėti galima dar visą mėnesį.

1521 m. pavaizduotas Žygimanto Senojo šeimos genealoginio medžio fragmentas.
1521 m. pavaizduotas Žygimanto Senojo šeimos genealoginio medžio fragmentas.
1521 m. pavaizduotas Žygimanto Senojo šeimos genealoginio medžio fragmentas.
1521 m. pavaizduotas Žygimanto Senojo šeimos genealoginio medžio fragmentas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 26, 2018, 12:11 PM

Parodą parengė Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Danguolė Palačionytė ir Violeta Radvilienė.

Karališkųjų Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų jubiliejinė sukaktis joms suteikė progą pažvelgti į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomus dokumentus kitomis akimis – paieškoti, kas XVI–XVII a. buvo manoma apie vedybas, kaip jos buvo švenčiamos, kokie teisės – bažnytinės ir pasaulietinės – dokumentai reglamentavo dviejų žmonių sąjungą.

Tekėk, kad taptum motina

„Mundus sine sole, coniugium sine prole“ (liet. „pasaulis be saulės, santuoka be palikuonių“) – tokius Aurelijaus Augustino (354–430) žodžius atliepia lotyniška patarlė „coniugium sine prole, quasi dies sine sole“ (liet. „santuoka be vaikų – tarsi diena be saulės).

Todėl iš keleto lotyniškų žodžių, kurie reiškia santuoką, parodos rengėjos pasirinko labiausiai atitinkantį santuokos prasmę – „in matrimonium ducere“ (liet. „vesti“, t. y. „vesti motinystėn“).

Viename parodos dokumentų „Magnum theatrum vitae humanae“ aiškinama, jog moteris turi tekėti, kad taptų motina, o žodis „matrimonium“ siejamas su žodžiais „matris munium“ – motinos pareiga, nes ne tėvui, o motinai tenkanti didesnė pareiga vaiką išnešioti, pagimdyti, išauklėti.

Vyskupo patarimai

Plocko vyskupas Erazmas Vitelijus, 1517 m. atsakydamas į Žygimanto Senojo laišką, kuriame buvo klausiama patarimo dėl antrųjų vedybų, sveikino jį pagaliau apsisprendus vesti.

Vyskupas rašė, kad nieko nesą šventesnio už santuokos ryšius – tą patvirtinantys ir Dievo, ir žmonių įstatymai, kad tai esantis vienintelis teisėtas būdas susilaukti palikuonių.

Jei nebūtų duodama galimybė susilaukti vaikų, imtų trūkti žmonių. O be to, kaip Žygimantui rašė vyskupas, geros žmonos patiems geriausiems vyrams suteikiančios didelę paguodą, tai tarsi ta pati dvasia, apsigyvenanti dviejuose kūnuose, mat abu dalijasi tuo pačiu džiaugsmu, tuo pačiu liūdesiu, o vienam kuriam pasitraukus kitas vos galintis gyventi – tai turėjęs pajusti ir Žygimantas Senasis.

Neturintis žmonos neturi ir namų, niekas jam neteikia džiaugsmo. Jeigu išmintingi vyrai nevestų, tai pasaulis neturėtų tiek iškilių karalių, tiek vertų princų ir šaunių karių, kad jų valdomos valstybės galėtų klestėti.

Iš Žygimantui peršamų nuotakų vyskupas Erazmas Vitelijus siūlė rinktis karališko kraujo turėjusią Bario kunigaikštytę Boną. Kitas svarbus dalykas, bylojęs Bonos naudai, buvo kraitis.

Vyskupas rašė, kad to nereikėtų gėdytis, nes kraitis esantis įstatymiškas vedybų priedas. Tinkamas ir nuotakos amžius – 18 metų. O dėl grožio (matyt, Žygimantui tai rūpėjo) nesą ko jaudintis, nes Italijos, o ypač Neapolio, merginos esančios gražios ir savo puošnumu kitas pralenkiančios – tik svarbu, kad nebūtų akivaizdžių sveikatos trūkumų, o tai nesunku ir būtina patikrinti.

Visa kita esą papildysiantis tikėjimas, geranoriškumas ir abipusė sutuoktinių meilė, o Dievas viską surikiuosiąs ir palaiminsiąs. Dievas laimino: karališkoji šeima susilaukė dviejų dukterų – Onos ir Kotrynos – bei sūnaus, sosto įpėdinio Žygimanto Augusto. Duktė Kotryna Jogailaitė tapo būsimo karaliaus Zigmanto Vazos motina.

Kelias į motinystę

Kelias į motinystę neretai būdavo tragiškas: mirdavo kūdikiai, mirdavo ir juos pagimdžiusios motinos. Todėl būdavo tuokiamasi du, tris, keturis kartus, kai išsipildydavo duota priesaika: kol mirtis mus išskirs.

Tai galima matyti ir iš parodoje rodomų dokumentų. Vestuviniuose sveikinimuose tradiciškai minimas graikų ir romėnų vedybų dievas Himenėjas. Jo pakvietimą į šventę visada lydėjo pavydaus karo dievo Marso ir mirties deivės Libitinos šešėlis.

Rašydami sveikinimus plunksną miklino universitetų, akademijų, kolegijų studentai, pritaikydami retorikos ir poetikos klasėse įgytas žinias. Vyraudavo dviejų susijungiančių giminių, jų herbų šlovinimo alegorinė tema.

Be sveikinimų vestuvių proga, parodoje eksponuojami teisinio pobūdžio dokumentai, turto dovanojimo raštai, žemėlapiai, grafikos kūriniai ir kita vaizdinė medžiaga. Didžioji dokumentų dalis saugoma Retų spaudinių skyriuje. Rankraščių skyriuje saugomi Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos dovanojimo raštai, kiti archyviniai dokumentai. („Sostinė“)

Paroda „In matrimonium ducere“ Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje veikia iki rugsėjo 21 d.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?