Šlaitai sužavėjo ir italę menininkę
Menininkė Kaune lankėsi tarptautinio fotografijos festivalio „Kaunas Photo“ kvietimu. Birželį iš Italijos atvykusiai fotomenininkei E.Colombo festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas pasiūlė sukurti darbų seriją apie Žaliakalnio šlaitus, kurių dalis kauniečiams žinoma „Brazilkos“ vardu.
„Kurdama fotografijas iš romantiškų vaizdų, gyventojų portretų ar netikėtų kontrastų kasdienėse gatvėse menininkė bendradarbiavo su vietos gyventojais, sukūrė įstabių kadrų ir į atmintį grąžino, įamžino likusius „Brazilkos“ fragmentus, primindama miesto istoriją ir mus nuolat supančius pokyčius“, – sakė „Kaunas Photo“ vadovas M.Kavaliauskas.
Paroda veikia simboliškoje vietoje – netoli „Brazilkos“.
Žaliakalnyje neseniai iškilo keliarodė su užrašais „Brazilka“, „Argentinka“, „Italjanka“. Jauni žmonės dažnai klausia, ką tai reiškia. Keliarodės statytojas tikino, kad taip stengiamasi išsaugoti spalvingą šių teritorijų istoriją, kuria domisi ir užsieniečiai.
„Brazilka“ – vienas įdomiausių ir margiausių Kauno gyvenamųjų rajonų, kurio istorija siejama su tarpukaryje Žaliakalnio šiaurinėje dalyje besikūrusiais emigrantais, kurie nepraturtėję į tėvynę grįžo iš Brazilijos kavos plantacijų.
Tačiau greta yra ir „Argentinka“ bei „Italjanka“. Nors šios Žaliakalnio teritorijos sparčiai keičiasi, modernėja, yra tokių kauniečių, kurie istoriją tebepuoselėja.
Tarp tokių yra tinklaraštininkas Pranas Šarpnickis ir poetas bei bardas Edmundas Janušaitis. Pastarasis savo namo kieme net pastatė rodykles su senais Žaliakalnio teritorijų pavadinimais.
Egzotiškoji „Brazilka“ įdomi ne tik kauniečiams. Ja susižavėjo ir fotografijas kūrė menininkė iš Italijos Emanuela Kolombo. Jos darbų paroda kaip tik ir eksponuojama Žaliakalnyje.
Pastatė įdomią keliarodę
Kapsų ir Šakių gatvių sankryžoje stovi namas, kurio kieme įrengta įdomi medinė keliarodė. Ant jos pritvirtintos nuorodos, į kurią pusę eiti, kad patektum į „Brazilką“, „Italjanką“, „Argentinką“ ar aplankytum kitas svarbias šios gyvenamojo rajono vietas bei objektus.
Tokią rodyklę sukūrė skulptorius Sigitas Straigis, o ją savo namo kieme pastatė poetas ir bardas E.Janušaitis.
Žaliakalnyje greta „Brazilkos“ užaugęs ir gyvenantis E.Janušaitis pasakojo, kad dabar daugelis istorines vietoves painioja, jas priskiria „Brazilkai“, todėl keliarodę ir pastatė.
„Jaunesni žmonės stebisi, kas tai per pavadinimai, todėl jiems malonu pasakoti istoriją ir taip neleisti jos pamiršti“, – sakė poetas ir bardas.
Kūrėsi neturtingi žmonės
Tinklaraštininkas P.Šarpnickis, gyvenantis Žaliakalnyje, taip pat domisi šio gyvenamojo rajono istorija.
„Pats esu kilęs iš Žemaitijos, o Žaliakalnyje gyvenu nuo 2005 metų. Čia auga mano vaikai, todėl man atrodo svarbu žinoti vietovės, kurioje įleidau šaknis, istoriją, jos detales.
Tik tokiu būdu vieta, kur gyveni, tampa brangi, ją norisi puoselėti“, – sakė vyras.
P.Šarpnickis pasakojo, kad „Brazilka“ vadinamas nedidelis rajonas Žaliakalnyje, esantis tarp Jonavos, Varnių, Žemaičių, P.Kalpoko gatvių ir Savanorių prospekto.
„Kurtis šis kvartalas pradėjo tarpukariu. 1929 metais ūkininkas Jonas Sabaliauskas paveldėjo žemę, ją suskirstė į 40 rėžių ir išnuomojo“, – gyvenamojo kvartalo atsiradimo istoriją aiškino kaunietis.
P.Šarpnickio vyresni artimieji jam pasakojo, kad teritorijoje vyko chaotiškos statybos, kilo nedideli gyvenamieji pastatai ir sandėliukai, kuriuos jungė siauri skersgatviai. Skurdžiuose, bet pigiuose namuose gyvendavo daug žmonių. Viename galėjo įsikurti ir 7, ir 15 gyventojų.
„Šio kvartalo pavadinimas siejamas su iš Brazilijos sugrįžusiais ten dirbusiais lietuviais. Į „Brazilką“ kraustėsi Pietų Amerikos kavos plantacijose dirbę, bet taip ir nepraturtėję emigrantai“, – pasakojo P.Šarpnickis.
Upelis ir akmenys – po žeme
Pats tinklaraštininkas gyvena „Italjankoje“, Gruzdžių gatvėje.
„Italjanka“ yra greta „Brazilkos“, anapus P.Kalpoko gatvės slėnio, apima Pelėdų kalno teritoriją, A.Mackevičiaus gatvę, Limos taką.
„Dabar daug kas mano, kad čia gyveno iš Italijos grįžę lietuviai, tačiau tai netiesa. Tarpukariu A.Mackevičiaus gatvė vadinosi Italijos gatve. Man gaila, kad šis pavadinimas neišliko, bet gyventojų atmintyje gatvė ir įsirėžė kaip „Italjanka“.
Beje, po neseniai atnaujintu gatvės asfaltu turėtų būti likęs netašytų akmenų grindinys, menantis tarpukarį, nes jo atkarpų prieš sutvarkant gatvę mačiau pats“, – sakė P.Šarpnickis.
Po P.Kalpoko gatve tebeteka Raginės upelis, kuris sovietmečiu buvo įspraustas į vamzdį ir paslėptas po žeme.
„Jei norėtum kirsti prie P.Kalpoko gatvės esantį slėnį, reikėtų ne tik nusileisti kuriais nors čia esančiais, bet nesutvarkytais laiptais, paskui dar ir ropštis aukštyn. Todėl dažnas čionykštis gyventojas, norėdamas patekti iš „Italjankos“ į „Brazilką“, mieliau naudojasi automobiliais“, – sakė P.Šarpnickis.
Ožkos vis dar laigo šlaituose
Daug „Brazilkoje“ gyvenusių žmonių tarpukariu darbavosi Jonavos gatvėje įsikūrusiose lentpjūvėse, dirbtuvėse, fabrikuose. Daugiausia darbo gyventojai rasdavo vilnonių audinių fabrike „Lima“. Į „Limą“ nuo kalno fabriko darbininkai traukdavo keliuku, pramintu Limos taku.
Šis takas su laiptais į Jonavos gatvę veda ir dabar.
„Italjankoje“ buvo geresnių, jau mūrinių ar dailių medinių namų. Bet ir jos, ir „Brazilkos“ šlaituose ganydavosi karvės, ožkos, teritorija priminė ramią kaimišką vietovę“, – pasakojo P.Šarpnickis.
Dabar abiejose teritorijose senųjų paprastų tarpukario pastatų likę nedaug. Vietoj jų kuriasi nauji gyventojai. Tačiau senbuviai vis dar nenori atsisakyti savo gyvenimo būdo ir Žaliakalnio šlaituose iki šiol gano ožkas.
Greta „Brazilkos“ yra ir „Argentinka“. Šių kvartalų riba yra griovys, esantis ties Anykščių gatvės viduriu.
Kanalizacijos neturėjo
„Argentinka“ formavosi panašiai kaip ir „Brazilka“ bei „Italjanka“ – praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio antroje pusėje.
Širvintų gatvės gale buvo suformuotas didelis sklypas ir padalintas į 30 skirtingo dydžio rėžių.
„Argentinkos“ centras – Širvintų gatvės ir Širvintų II tako viršuje bei Jonavos gatvės apačioje esanti teritorija.
Čia senų namų taip pat beveik neišliko, stovi sovietmečiu arba visai neseniai pastatyti nuosavi namai. Širvintų gatvėje gyvenantis Augustinas sakė, jog „Argentinkos“ pavadinimas taip pat prigijo todėl, kad čia tarpukariu gyveno iš Argentinos grįžę ir įsikūrę lietuviai.
„Jie buvo turtingesni, nei „Brazilkoje“ gyvenę žmonės, todėl ir namai čia buvo kiek geresni“, – sakė vyras.
Širvintų II takas šiek tiek primena Limos taką. Jis vingiuoja statoku šlaitu žemyn link Jonavos gatvės netoli Varnių tilto. Prie šio tako gyvenantys kauniečiai iki pat šiol neturėjo centralizuotos kanalizacijos.
„Tik dabar take dar plušantys darbininkai neseniai ją įrengė ir tvarko kelio dangą“, – pasakojo „Argentinkos“ gyventojas.
Gatvės taip ir nenutiesė
Įdomu, kad ne vienas „Argentinkos“ šlaite pastatytas namas ir dabar neturi privažiavimo. Viename tokių Širvintų II take įsikūręs Antanas Gudaitis pasakojo, kad savo namą statė sovietmečiu vietoj seno tarpukario trobesio.
„Tada teko labai pasukti galvą, kaip jį pastatyti, nes prie pat namų neprivažiuosi. Visas medžiagas nuo Širvintų gatvės teko nešti rankomis arba vežti karučiais“, – pasakojo gyventojas.
Situacija nepasikeitė ir dabar. Vyras su šeima į savo namą eina taku, vedančiu per kaimynės kiemą. Ji palieka atvirus vartus, kad žmonės per jį galėtų vaikščioti.
„Ir dabar viską nešame rankomis. Pripratome. Čia gyventi patinka dėl ypač gražios vietos“, – tvirtino kaunietis.
Vyras teigė, jog vienu metu miesto valdžia žadėjo, kad nuo greta esančios Puntuko gatvės kelias bus nutiestas iki jo ir gretimų namų, bet pažadai taip ir liko neištesėti.