Melnikovų-Puškinų dvare Markučiuose veikiančio Literatūrinio A.Puškino muziejaus patalpose darbuotojai netikėtai atrado šio dvaro Šv.Barboros koplyčiai sukurtas septynias ikonas, vaizduojančias šventuosius – dvarininkų Melnikovų-Puškinų šeimos globėjus.
Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytoje parodoje „Atradimai: Markučių Šv.Barboros koplyčios fasado ikonos“ nuo šios savaitės iki rugsėjo 7-osios bus galima pamatyti unikaliuosius ant cinko skardos tapytus atvaizdus.
Be to, parodą lydės nemokamų paskaitų ir ekskursijų ciklas.
Dvarą įkūrė generolas
Vaizdingoje Pavilnio regioninio parko vietoje – Markučiuose – įsikūrusiame Melnikovų-Puškinų dvare nuo 1948-ųjų lankytojus priima Literatūrinis A.Puškino muziejus.
Markučių dvaro istorija prasidėjo 1867-aisiais, kai inžinierius, geležinkelių tiesimo specialistas generolas Aleksejus Melnikovas (1808–1879) nusipirko žemės iš gydytojo Ignatijaus Godlevskio ir ėmėsi naujo namo bei ūkinių pastatų statybos.
1875 m. Markučių dvaras kaip kraitis atiteko A.Melnikovo dukrai Varvarai, kuri 1883 metais Vilniuje susituokė su Grigorijumi Puškinu (1835–1905).
Nuo tada Markučių dvare dažnai viešėdavo, o 1899-aisiais galutinai čia įsikūrė.
Ikonų istorija – su mįslėmis
Varvaros ir Grigorijaus Puškinų rūpesčiu dvaro teritorijoje buvo pastatyta Šv.Barboros koplyčia. Jos išorę puošė devynios nišose pakabintos ant cinko skardos tapytos ikonos, vaizduojančios šventuosius – Melnikovų-Puškinų šeimos globėjus.
Išlikusios koplyčios nuotraukos liudija, kad ikonos fasado nišose buvo iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Tolesnis jų likimas nebuvo žinomas iki 2017 metų.
Netikėtai atrastas muziejuje septynias ikonas reikėjo restauruoti: jos nukentėjo ne tiktai nuo laiko ir oro sąlygų, bet ir nuo kulkų. Spėjama, kad į jas buvo sąmoningai šaudoma sovietmečiu.
Tyrimai parodė, kad ikonos pagamintos specialiai Puškinų koplyčios Markučiuose fasadui: jų forma ir dydis tiksliai atitinka koplyčios fasado nišas, kuriose jos buvo įtvirtintos. Koplyčia pašventinta 1906 m., taigi fasado ikonų sukūrimą apytiksliai galima datuoti 1904–1905 metais.
Tapė žymus meistras
Atvaizdų pagrindui panaudota skarda yra ilgaamžiškesnė nei medis ir galėjo būti pasirinkta dėl to, kad ikonos buvo skirtos pastato išorei. Ikonų tapymas ant skardos – ypatinga technika, kurios pavyzdžių Lietuvoje išliko labai nedaug.
Manoma, kad dviejose neišlikusiose ikonose buvo pavaizduoti šv. Mikalojus ir šv.Natalija, Varvaros Puškinos brolio Nikolajaus Melnikovo ir sesers Natalijos Melnikovos-Volockajos dangiškieji globėjai.
Šv.Barboros koplyčios fasado ikonų autorius nėra žinomas, bet galima daryti prielaidą, kad tai buvo žymus XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus ikonų tapytojas Georgijus Molokinas, sukūręs atvaizdus Lukiškių Šv.Mikalojaus, Šnipiškių Šv.arkangelo Mykolo, Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš dangaus cerkvėse ir Šv.Mikalojaus soboro Šv.Sergijaus Radonežiečio koplyčioje.
G.Molokinas turėjo ir ikonų ant skardos tapymo patirties. Yra žinoma, kad tapytojas artimai bendradarbiavo su Markučių koplyčios architektu Michailu Prozorovu.
Jis suprojektavo Vilniuje daug žinomų pastatų, tarp jų – Mokslų akademijos (tuo metu – Rusijos valstybinis bankas), karaimų kenesės Žvėryne, Pirklių klubo dabartiniame Gedimino prospekte, Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš dangaus cerkvės.
Pastarosios cerkvės šventųjų atvaizdus nutapė G.Molokinas.
Parodą lydi nemokamų paskaitų ir ekskursijų ciklas:
Balandžio 17 d. 17 val. Grigorijus Potašenko ir Mari-Liis Paaver: „Ikonų tapymo tradicijos Vilniuje XIX a. pab.–XXI a. pr.“.
Gegužės 15 d. 17 val. Aidonas Valkiūnas ir UAB „Opus Optimum“ restauratoriai: „Šv. Barboros koplyčios fasado ikonų restauravimo ypatumai“.
Birželio 19 d. 17 val. Aurimas Širvys, Albertas Kazlauskas: ekskursija „Markučių dvaro istorija ir Šv. Barboros koplyčios architektūra“.
Liepos 3 d. 17 val. Nadežda Morozova: „Stačiatikių cerkvės erdvės ir jų sakralinė prasmė“; Gintaras Sungaila: „Šventųjų globėjų reikšmė Ortodoksų bažnyčioje“.
Rugsėjo 7 d. 17 val. Parodos uždarymo ekskursija
