Kartkartėmis pasigirsta kalbų, kad Kauno rajoną reikėtų prijungti prie miesto.
Įdomu, kaip atrodo toliausiai nuo Kauno – apie 50 kilometrų nutolęs Kauno rajono miestelis Čekiškė ir ką žavaus ten galima pamatyti?
Pasirodo, tai įdomi vieta, nes miestelis turi urbanistikos paminklą – senamiestį. Medinius senus namus, kuriuose anksčiau buvo žydų krautuvės, prižiūri dabartiniai jų gyventojai. Yra ir dar keli įdomūs objektai.
Vietiniai gyventojai mėgaujasi kaimo ramybe, o darbo ieško Kaune ar užsienyje, didesnių pirkinių taip pat vyksta į Kauną.
„Mums visai nerūpi, ar miestelį prijungs prie Kauno. Ir rajono, ir miesto valdžia tvarkosi gerai“, – įsitikinę Čekiškės gyventojai.
Traukos centras – parduotuvė
Nuo Kauno atriedėjęs į Čekiškę patenki į pagrindinę miestelio gatvę – Ateities. Joje stovi apie 20 senų medinių namų. Dauguma jų prižiūrėti, naujai perdažyti. Apleisti medinukai uždengti tentais su tvarkingų medinių statinių piešiniais.
Gatvės gale yra netaisyklingo trikampio aikštė, kur stovi XIX amžiuje pastatyta Švč.Trejybės bažnyčia.
Už jos yra seni klebonijos pastatai, kurie taip pat saugomi paveldo. Greta jų įkurti senelių socialinės rūpybos ir priežiūros namai.
Tarp Ateities gatvės medinukų veikia gana didelė dar sovietmečiu įsteigta parduotuvė. Joje galima nusipirkti ne tik maisto produktų ar gėrimų, bet ir visokių buičiai ar ūkiui reikalingų dalykų. Greta mediniame name įsikūrę verslininkai pardavinėja gėles.
Tai ir yra Čekiškės centras. Čia dirbantys ir gyvenantys žmonės – tarsi vietinis savotiškas turizmo informacijos centras, nes iš jų galima išgirsti ir apie Čekiškės praeitį, ir apie dabartį.
Namų durys – praviros
Geriausioje Ateities gatvės vietoje, aikštėje, gyvena Čekiškėje gimęs ir augęs Virgilijus Maleckis.
Jo nedidelio medinuko, kaip ir daugelio kitų greta esančių dailių namukų, pirmosios lauko durys atidarytos, o už jų esančios antrosios tik privertos, tarsi gyventojai visai nesibaimintų, kad įlįs koks prašalaitis ir apšvarins gyventojus.
Vos pabeldus į privertas medinuko duris tarpduryje pasirodęs vyras smalsiai ir svetingai klausė, ko ieškome, nes pašaliniai žmonės miestelyje – reti svečiai.
Paklaustas, ką įdomaus miestelyje galima pamatyti, V.Maleckis iš karto rodė į savo gatvę bei medinukus ir bėrė Čekiškės istoriją.
Žemes, kur yra Čekiškės miestelis, nuo XVII amžiaus valdęs dvarininkas Jurgis Gedgaudas Mackevičius pastatė mokyklą, bažnyčią. Ji sudegė, todėl 1821 metais vietoj jos iškilo iki dabar išlikusi mūrinė Švč.Trejybės bažnyčia. Greta stovi medinė bažnyčios varpinė.
„Tai ir yra vienas iš miestelio pasididžiavimų“, – pasakojo vyras.
Tikėjosi aptikę tikrą lobį
Tačiau bažnyčių yra daugelyje net ir nedidelių gyvenviečių. Kur kas įdomesnė atrodo pati Ateities gatvė su mediniais namais.
„Iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje buvo net 70 procentų žydų tautybės gyventojų. Miestelio centre, šioje gatvėje esančių namų pirmuosiuose aukštuose, buvo jų parduotuvės, karčemos“, – pasakojo vyras.
Gaisrai ar negandos namų beveik nesunaikino. Name, kur gyvena V.Maleckis, tarpukariu veikė žydų ūkinių prekių parduotuvė.
„Šeimininkas pardavinėdavo pasagas, kitokius žemės ūkiui skirtus metalinius padargus ir įnagius. Kartą, kai darėme remontą, name prie vienos staktos radome prikaltą skardinę plokštę.
Pamanėme, kad gal senieji žydų tautybės gyventojai čia paslėpė savo turtus. Bet radome tik susuktus ritinėlius su jų maldomis“, – pasakojo Čekiškės gyventojas.
Vyras prisiminė, kad prieš kelerius metus valdžia gyventojams dalijo dažus, kad jie persidažytų, atsinaujintų medinius paveldosaugininkų saugomus namus.
„Daugelis tuo pasinaudojo, namus perdažė. Tiesa, man dažų nedavė, namą susiremontavau pats. Nors jis nedidelis, jame smagu gyventi, nes tokį pastatą turi ne kiekvienas“, – sakė V.Maleckis, pats esantis statybininkas.
Užeigų miestelyje nėra
Dauguma darbingo amžiaus Čekiškės gyventojų darbo ieško Kaune, kituose miestuose arba užsienyje.
„Miestelyje yra ambulatorija, senelių namai, gimnazija, seniūnija. Vienas kitas ten darbą ir turi. Dauguma vis dėlto važiuoja užsidirbti į užsienį. Kelis mėnesius padirba, paskui keliems mėnesiams grįžta“, – pasakojo vyras.
Maisto ir ūkinių prekių parduotuvėje dirbančios moterys pasakojo, kad parduotuvės šeimininkas gyvena Ariogaloje, bet pardavėjos – vietinės ar iš aplinkinių kaimų. Gėlių augintoja ir pardavėja taip pat atvyksta iš netoli esančio savo vienkiemio.
Miestelyje yra ir dar viena mažesnė parduotuvė. Tai ir visas verslas. Buvusi kebabinė neišsilaikė, kitų užeigų taip ir neatsirado.
Išliko kaimiška gyvensena
Bevaikštant po miestelį iš tiesų matyti, kad čia išlikusios kaimiškos tradicijos. Aplink centrinę gatvę išsiraizgiusios nedidelės siauros gatvelės, ūkininkų sodybas primenantys kiemai su daržais ir gėlynais, papuoštais akmenimis, kai kur vis dar stovi mediniai tualetai.
Neatskiriama miestelio dalis yra ir iki šiol veikiančios kapinės.
„Dar mano tėvas sakydavo, kad visi sugulsime čia, už klebono tvarto“, – juokavo Čekiškėje gimęs, dabar Ariogaloje gyvenantis, bet artimųjų kapus lankantis Rimantas Daukšys.
Kapinėse esantys seni mauzoliejai, paminklai ir šiuolaikiniai antkapiai atskleidžia margą miestelio istoriją.
Matyti ir XIX, ir XX amžiaus pradžios antkapių. Ant vieno akmens iškalta, kad čia palaidota 10 žmonių, kurie 1944 metais žuvo „nuo buržuazinių nacionalistų rankų“.
Besidairantys po miestelį prieina ir prie nemažos raudonų plytų sinagogos.
„Ji ilgai buvo paversta sandėliu. Tik neseniai langai užkalti naujomis plokštėmis, atnaujintas stogas. Ateityje, matyt, bus suremontuota.
Iki šiol į miestelį užsukdavo tik vienas kitas svetimas žmogus. Gal kai sinagoga atgims, turistų susidomėjimas Čekiške padidės?“ – svarstė miestelio gyventojas Jonas.
Mokosi kitų rajonų vaikai
Nuo sinagogos atsiveria puikus vaizdas į Prano Dovydaičio gimnaziją.
Nukeliavus iki jos prižiūrėta, senų medžių alėjos supama gatve nustebino gimnazijos ir jos teritorijos dydis. Dailiai išgenėto obelų sodo veją pjovė Algis Arbuzas.
Vyras pasakojo, kaip taip pat gimė ir tebegyvena Čekiškėje. Gimnazijos ištakos yra 1625 metai, kai čia veikė parapijinė mokykla.
„Sovietmečiu greta dabartinės gimnazijos dar stovėjo nedidelė mūrinė mokykla. Mokėmės joje ir kituose dviejuose šalia esančiuose mediniuose namuose.
Vėliau buvo pastatytas didesnis pastatas. Medinukuose įsikūrė paprasti gyventojai“, – prisiminė vyras.
Dabar jis prižiūri gimnazijos ūkį. Šioje neseniai atnaujintoje trijų aukštų ugdymo įstaigoje mokosi beveik 300 gimnazistų.
„Čia mokytis atvyksta ne tik Čekiškės, bet ir aplinkinių kaimų vaikai. Taip pat atvežami ir vaikai iš greta esančių Raseinių bei Kėdainių rajono. Gyva tradicija, kad abiturientai sode sodina naujus medžius, taip pat padovanoja po medinį suolą, kurie statomi lauke prie gimnazijos“, – pasakojo vyras.
Išliko namo pamatai
Visi Čekiškėje gyvenantys ir dirbantys žmonės būtinai pamini ir P.Dovydaitį. Šis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ministras pirmininkas, teisininkas, leidėjas – Čekiškės gyventojų pasididžiavimas, todėl visi būtinai pataria nepatingėti ir pavažiuoti kelis kilometrus iki jo sodybvietės.
Prie pagrindinio kelio yra rodyklė, nurodanti, kur sukti, kad ją rastum. Tik paskui žvyruotas keliukas išsišakoja, todėl kelio reikia klausti greta stovinčio vienkiemio gyventojų.
Pasukę dešiniau netrukus geltonai žydinčių rapsų laukų apsuptyje rasite glūdinčią sodybvietę.
Čia išlikę apsamanoję P.Dovydaičio namo, kuriame 1935–1941 metais jis gyveno, pamatai, stovi atminimo akmuo. Stenduose pateikta informacija, kad būtent šiame ūkyje P.Dovydaitis 1941 metų birželio 14 dieną buvo suimtas ir ištremtas į lagerį Sverdlovsko srityje. 1942 metų lapkritį sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. Jo kapas nežinomas.
Kas valdytų, nesvarbu
Čekiškės gyventojai tvirtino, kad naujakurių miestelyje beveik neatsiranda.
„Bet tie, kurie gyvena čia, kraustytis kitur nenori. Gyvename kaimo ritmu. Kai ko nors reikia, važiuojame į Kauną.
Ten prekybos centruose apsiperkame visai savaitei. Taip pat ir į renginius nueiname“, – sakė V.Maleckis.
Paklausti, kaip vertina idėją, kad Kauno rajonas būtų sujungtas su miestu į vieną savivaldybę, vietiniai žmonės sakė apie tai negalvojantys.
„Tai svarbiau valdininkams ir merams, nes jie turėtų dalintis kėdėmis. Mums visaip gerai. Ir Kauno, ir rajono vadovai yra geri ūkininkai, gerai tvarkosi, tad mums jokio skirtumo, kas vadovautų“, – sakė V.Maleckis.
Labiausiai miestelyje stinga darbo vietų
Mečislovas Zavedskas
Čekiškės seniūnas
„Čekiškėje gyvena apie 700 žmonių. Manau, kad labiausiai miestelyje stinga darbo vietų. Vietiniai žmonės dirba keliose įstaigose. Taip pat aplink Čekiškę yra įsikūrę tvirtų ūkininkų, bet daug darbo rankų jiems nereikia.
Kaip sukurti darbo vietų, sugalvoti sudėtinga. Nors miestelis įdomus, turistų srauto nėra. Daugeliui įdomesnės prie Nemuno esančios kitos Kauno rajono gyvenvietės – Vilkija, Kulautuva, Kačerginė.
Gal situacija kiek pasikeis, kai bus suremontuota sinagoga. Ji buvo pastatyta 1765 metais, bet 1887 metais gaisras sunaikino didžiąją dalį miestelio, kartu ir sinagogą.
Po gaisro pastatas buvo atstatytas ir nuo XIX amžiaus pabaigos beveik nepakitęs išliko iki šių dienų.
Neseniai žydų religinė bendruomenė sinagogą susigrąžino. Planuoja ją pradėti remontuoti dar šiemet ar kitais metais. Galbūt po to ją perleis miesteliui.“
