Tai, ką pavyko neseniai atnaujinti specialistams, Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios lankytojai jau gali pastebėti.
Vieno gražiausių gotikos pastatų Lietuvoje sutvarkymo trečiajam etapui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skirta beveik 663 tūkst. eurų.
Tačiau tai dar ne pabaiga. Restauratorių Bernardinų ansamblyje dar laukia daug darbų.
Žymi dekoravimo pradžią
Bernardinų bažnyčioje jau galima grožėtis ant vakarinės sienos ir skliaute iš nebūties prikeltais ypatingos reikšmės kūriniais.
Virš pagrindinio įėjimo į bažnyčią restauruoti gotikiniai ornamentai ir užrašai žymi bažnyčios dekoravimo pradžią ir yra unikalūs vėlyvosios gotikos dailės kūriniai, nutapyti nežinomų XVI amžiaus dailininkų.
Spėjama, kad bažnyčios sienos pirmąkart galėjo būti ištapytos tarp 1500 ir 1520 metų.
Vienas pagrindinių užrašų ant šios sienos lotyniškai skelbia: „Jėzus Kristus, žydų karalius“. Būtent toks užrašas paprastai rašomas pradedant dekoruoti bažnyčią.
Šventasis – tarp angelų
Skliaute virš vargonų atrasta ir restauruota barokinė freska, vaizduojanti šv.Pranciškų tarp angelų. Ši freska žymi dar vieną puošybos etapą, kai bažnyčia XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje buvo gausiai dekoruota.
„Freskos siužetas, vaizduojantis angelų apsuptą šv.Pranciškų, yra unikalus. Europos sakralinėje tapyboje kito tokio nėra.
Be to, freskoje pavaizduotas šventasis, kuriam skirta ši bažnyčia ir kurios globėjas jis yra“, – kuo išskirtinė ir svarbi ši įėjimą į bažnyčią vainikuojanti freska, pasakojo projekto restauravimo darbų vadovas Juozas Algirdas Pilipavičius.
Jis kartu su sūnumi, taip pat aukščiausios kategorijos restauratoriumi Daumantu Tomu Pilipavičiumi, jau daugiau nei dešimtmetį restauruoja Bernardinų ansamblio sieninę bei lubų tapybą.
Pasak J.A.Pilipavičiaus, bažnyčios puošyba yra nepaprastai turtinga ir daugiasluoksnė – kai kuriose vietose sluoksniai dengia vienas kitą.
Gotiką čia keitė renesansas, pastarąjį – barokas, vėliau buvo tarpinis klasicizmo laikotarpis, dabar bažnyčioje atsiveriantis nedideliais pilkos spalvos fragmentais.
„Restauruodami bažnyčią turėjome apsispręsti, ką ir kodėl eksponuojame. Visko atverti nebuvo tikslo, bet siekėme parodyti visus bažnyčios istorinio dekoravimo etapus ir jų raidą“, – pabrėžė restauratorius.
Erdvės – parapijiečiams
Atradimų netrūko ir tvarkant vienuolyno paveldą.
Pirmojo aukšto procesijų koridoriaus skliaute, šalia įėjimo į vidinį vienuolyno kiemelį, atrastas ir restauruotas XVII amžiaus tapybos fragmentas, vaizduojantis vandens versmės šulinį ir fontaną, kurių simboliai siejami su gyvybe, krikštu. Koridoriuje rasta ir daugiau išlikusios XVII–XVIII amžių sienų tapybos, kuri bus konservuojama ir restauruojama ateityje.
Vidiniame vienuolyno kiemelyje restauruoti dviejų sienų kontraforsai, taip pat visai sunykę dviejų langų angokraščiai, kurių vienas – gotikos, kitas – baroko laikotarpio, atspindintys vienuolyno architektūrinės raidos etapus.
Viduje vienuolyno erdvės atvertos ir pritaikytos kultūrinei, mokomajai ir piligrimų veiklai.
Jose bus rengiamos chorų repeticijos, parodos, konferencijos, kūrybos vakarai ir kitokie kultūros renginiai, buriantys parapijos bendruomenę.
Čia yra Bernardinų bendruomenės veiklos centras, įkurtas piligrimų centras.
Vienuolyno celės, kuriose anksčiau gyveno broliai pranciškonai, restauruotos ir pritaikytos apsistoti piligrimams.
Jose, nesiliečiant prie sienų, sumontuotos modernios sanitarinių mazgų dėžės, kurios bet kuriuo momentu gali būti nesunkiai išmontuotos.
Tokiu pat principu sanitariniai mazgai neįgaliesiems įrengti ir buvusiame procesijų koridoriuje vienuolyno pirmajame aukšte.
