2019 metų rugpjūčio mėnesį kaip tik yra minimos 500-osios metinės nuo šios mažai visuomenėje žinomos epopėjos pradžios, kuri padėjo pagrindus šiandieniniam globaliam pasauliui.
Iš tikrųjų Magelano pradėta ir Elkano pabaigta ekspedicija turėjo didelę reikšmę.
Buvo įrodyta, kad žemė iš tiesų yra apvali ir kad ją galima apiplaukti, taip pat ir tai, jog egzistuoja kelias tarp dviejų vandenynų (pavadintas Magelano sąsiauriu).
Be to, tai buvo ispanų plėtros į rytus pradžia užkariaujant Filipinų salas, o taip pat kitų salų ir naujų teritorijų, pvz., Australijos, atradimas Vakarams.
Taip pat pirmieji tiesioginiai kontaktai su Japonija (inicijuoti portugalų jūreivių ir tikinčiųjų ispanų) ir pirmieji ispanų laivų konvojaus, vadinamo Manilos Galeonas (Galeon de Manila), prekybos maršrutai, kuriais du kartus per metus vyko prekių mainai tarp Meksikos ir Filipinų.
Faktas, kad egzistuoja didelis vandenynas už Amerikos kontinento ribų, buvo žinomas nuo 1513 metų rugsėjo, kuomet ispanas Vasco Nuñezas de Balboa nuo šiaurės iki pietų kirto Darjeno sritį ir atsidūrė dabartinėje Panamoje, skalaujamoje Ramiojo vandenyno, kurį tuomet pakrikštijo „Pietų jūra“.
Portugalų kareivis Fernandas Magelanas, tuo metu buvęs pavaldus Ispanijos karūnai, pasiūlė karaliui Karoliui I organizuoti ekspediciją į Vakarus ir surasti kelią tarp abiejų vandenynų bei pasiekti Indiją.
Šis pasiūlymas iš tikrųjų buvo labai panašus į Kristupo Kolumbo, kuris 1506 metais taip ir mirė iki galo nesuvokęs, jog jo atrastas kontitentas nepriklausė nei Indijai, nei Prieskonių saloms.
1519 metais jau žinota, kad Amerika buvo atskiras žemynas ir kad taip ieškomos Prieskonių salos yra į vakarus nuo jo.
Nepaisant to, Magelano pasiūlymas buvo labai rizikingas, kadangi tuo metu kartografija beveik neegzistavo, nebuvo suvokiami atstumai, nežinota, ar egzistuoja kelias tarp vandenynų.
Nebuvo aišku, ar bus galimybių papildyti maisto bei gėlo vandens atsargas, taipogi nebuvo jokios informacijos apie vietines gentis (Magelanas kaip tik ir žuvo Filipinuose kovodamas prieš vietinius).
Be viso to, net ir pasiekusi savo tikslą, ekspedicija turėtų susirungti su portugalais – Molukų salose sėkmingai įsitvirtinusiais ispanų oponentais.
Ekspedicija parodė, jog visi šie pavojai buvo realūs. Beje, iš 5 laivų, 1519 m. rugpjūčio 10 d. pajudėjusių iš Sevilijos, grįžo tik vienas - „Nao Victoria“. Kitame laive „San Antonio“ prie Patagonijos krantų kilo riaušės (beje, ten nuskendo laivas „Santiago“), o atgal į namus jis grįžo per Atlanto vandenyną.
Laivas „Concepción“ dėl nesurinktos įgulos buvo paliktas Filipinuose, o „Trinidad“ (pagrindinį laivą, kuriuo keliavo Magelanas) Molukų salose užgrobė portugalai.
Taigi iš 239 vyrų, išvykusių į kelionę aplink pasaulį, po trejų metų grįžo tik 18, tad galime įsivaizduoti, kokius didžiulius sunkumus jiems teko patirti kelionės metu. Kaip minėjau, pats Magelanas žuvo kovoje Filipinuose.
Iš tiesų, kai kurie istorikai mano, kad be šio portugalo pastangų misija nebūtų buvusi sėkminga, nes dauguma kapitonų (net ir pats Elkanas) buvo linkę atsisakyti tikslo dėl atšiaurios pietų pusrutulio žiemos.
Istorikai akcentuoja ir tai, kad Magelanas buvo labiau kariškis nei jūrininkas, priešingai nei Chuanas Sebastjanas de Elkano, kurio pastangų ir patirties vedamas laivas „Victoria“ bei 18 jo didvyrių išgyveno visus kelionės vargus ir grįžo į Pietų Ispaniją.
Nors didžiulis prieskonių krovinys, kurį atgabeno „Victoria“, atpirko visas ekpedicijos išlaidas, tačiau ji pareikalavo daugybės žmonių gyvybių.
Elkano žygdarbis parodė, kad žemė yra apvali, kad jos skersmuo kur kas didesnis nei iki tol manyta ir kad Ramusis vandenynas yra neaprėpiamas. Po šios įstabios kelionės planetos ateičiai atsivėrė visai kiti horizontai.
