Klaipėdą pavertė tvirtove
Girulių baterijos istorija prasideda 1939 metais, kai Vokietija po Miuncheno suokalbio aneksavusi Sudetus, užgrobusi Klaipėdos kraštą, patyliukiais rengėsi karui su Sovietų Sąjunga. Naciai suskato militarizuoti užgrobtą Lietuvos pajūrį – Klaipėdą apjuosė nuo priešo atakų iš oro ir nuo jūros saugančiais betono įtvirtinimais.
Priešlėktuvinės gynybos baterijas vokiečiai įrengė ir Smiltinėje, Tauralaukyje, dar vieną statė Kopgalyje, tačiau nespėjo užbaigti. Tą patį kiek vėliau darė Lietuvą okupavusi Sovietų Sąjungos kariuomenė - pasienyje su Vokietija rusai statė panašias sunkiosios artilerijos baterijas.
Betono žiedu apsuptai Klaipėdai suteiktas tvirtovės statusas. Vėliau, pasikeitus situacijai, tokios baterijos neteko strateginės reikšmės. Nepaisanto to, didžiulis karinių įtvirtinimų kompleksas Kukuliškių kaimo apylinkėse prie jūros „Memel-Nord“ buvo užbaigtas, jame įsikūrė karinė įgula.
Kopose - betono monstras
Sprukdami iš Klaipėdos vokiečiai veikiausiai mėgino sunaikinti Girulių bateriją – apie tai byloja pajūryje išdrabstyti didžiuliai susprogdinto betono luitai. Kopose išliko tik vienas artilerijos blokas, kuriame gyveno bateriją aptarnavusi įgula.
Kitas gelžbetonio statinys, klaipėdiečių pramintas Juodąja tvirtove, iki šiol stūkso paplūdimio zonoje prie pat jūros.
Vokiečių militarizmo palikimu vėliau naudojosi Baltijos pakrančių ruožą akylai kontroliavę Sovietų Sąjungos pasieniečiai, bet paskui ir jie apleido statinius.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, baterija „Memel-Nord“ atsidūrė Pajūrio regioninio parko (PRP) teritorijoje.
„Ilgai nežinojome, ką daryti su šiuo betono monstru. Tiesiog nekilo ranka nušluoti nuo žemės statinius, kurie lyg magnetas traukia paplūdimių lankytojus, mistikus, romantikus, satanistus ir kitokius aštrių pojūčių ir nestandartiškai mąstančius žmones, - pasakojo PRP vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.
Placdarmas filmų kūrėjams
„Memel-Nord“ liekanas išvydo gausi auditorija, kai per kanalą „Discovery“ buvo parodytas dokumentinis filmas „Diena D“ - apie britų ir amerikiečių desanto išsilaipinimą Normandijos pakrantėje Antrojo pasaulinio karo karo pabaigoje. Inscenizuotų mūšių šturmuojant vokiečių įtvirtinimus scenos buvo filmuojamos prie Giruliuose, Juodosios tvirtovės.
Prie Juodosios tvirtovės anksčiau telkėsi literatų sambūrio „Placdarmas“ atstovai - poetai čia skaitydavo savo avangardines eiles. Militarizmo paveldu susidomėjo ir kultūros renginių prodiuserė Rūta Vanagaitė - ji kartu su aktoriumi Vladu Bagdonu nacių bunkerius panaudojo kaip tikrovišką sceną spektakliams karo tematika.
Prieš dešimtmetį parko aplinkosaugininkai, gavę Europos Sąjungos paramą, iškuopė vandalų nuniokotas baterijos patalpas, sutvarkė elektros įrangą, įstatė metalines duris. Rūstaus paminklo praeitį pajūrio lankytojams primindavo bunkerio viduje įrengta kukli ekspozicija.
Atkastas pabūklo vamzdis
Baterija atgimė, kai ją susidomėjo karybos istorijos klubo nariai. Jie kopose surankiojo betono nuolaužas, nukasę smėlio sluoksnį atidengė pastato sienas.
Tvarkant teritoriją atrastas pabūklo FLAK- 40 vamzdis pastatytas ten, kur ir buvo anksčiau, - viršuje ant betono pamato nuo smėlio išvalytoje artilerijos aikštelėje. Baterijos prieigose eksponuojamos dvi pajūryje surastos torpedos.
“FLAK- 40 - itin retas vokiečių toliašaudės priešlėktuvinės ir priešlaivinės gynybos eksponatas. Tokius pabūklus pamatysi tik JAV, Vokietijoje ir Giruliuose“, - teigia atgijusios baterijos siela vadinamas karybos klubo klubo narys ir ekskursijų vadovas sklaipėdietis Timūras Bandza.
Klubo „Memel-Nord“ nariai, pasitelkę savanorius, Giruliuose kasmet organizuoja talkas, kviečia į pažintines ekskursijas. Jie tikisi atkasti smėliu užpustytą bateriją iki pat ventiliacijos angų, sutvarkyti požemines patalpas, kad į vidų nesiveržtų vanduo.
Šalia baterijos atkasta daugiau įdomių radinių – artilerijos sviedinių, granatų, minų, šovinių apkabų, peilių, durtuvų, konservų skardinių, ženklų, vyno butelių ir kvapalų flakonų, peleninių, stalo įrankių, net kareiviškos aprangos detalių.
Nacių paveldo ekspozicija
Girulių bateriją kasmet aplanko apie penki tūkstančiai smalsuolių. Požemiuose įkurdinta karybos istorijos ekspozicija vis gausėja - žmonės dabar patys atneša įvairiausių nacizmo ir stalinizmo epochą primenančių radinių.
Žvelgiant į bunkerio lentynose išrikiuotus eksponatus, nesunku suvokti, jog Vokietijos kareivių buitis, mityba, sanitarijos ir higienos sąlygos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse skyrėsi nuo raudonarmiečių kaip diena ir naktis.
Savanoriai pasakodami apie vokiečių ginkluotę, primena, kaip tais laikais verslininko Hugo Bosso siuvyklas nuo bankroto išgelbėjo solidus užsakymas - nacionalsocialistų partijai skirti rudi marškiniai ir SS uniformos.
"Juodas SS uniformas vilkintys naciai išgarsėjo kaip žiaurumo ir absoliutaus blogio įsikūnijimas, tačiau kitas madų korifėjus Karlas Lagerfeldas jomis žavėjosi - vadino „seksualiausiu vyrų drabužiu per visą žmonijos istoriją“, - šypsojosi T.Bandza.
Turistai paremia įnašais
Karybos istorijos mėgėjai savo veiklą vertina kaip pomėgį, įdomią laisvalaikio leidimo formą. Juos dabar labiau jaudina planai netoli kopų įrengti kempingą – įtvirtinimai gali būti sunaikinti.
Pajūrio regioninio parkovadovai nesigaili patikėję bateriją entuziastams. Jie kuo puikiausiai tvarkosi pritraukdami į parką daugiau žmonių. Žinios apie atgijusį militarizmo paminklą sklinda žaibiškai - iš lūpų į lūpas.
Turistai už ekskursijas atsilygina įnašais – gali už eurą savanoriškai įsigyti regioninio parko lankytojo bilietą. Entuziastų ir aplinkosaugininkų surinktos lėšos skiriamos baterijai prižiūrėti.
Prieš dešimtmetį kažkokie į Juodąją tvirtovę įsisukę nedorėliai susprogdino silikatinių plytų antstatą, bet klubas „Memel-Nord“ dėl to nė kiek nesisieloja - sovietmečių sumūrytas bokštelis išties atrodė bjauriai – kaip svetimkūnis.
Iš kirvio išvirė sriubą
Pajūrio regioninio parko darbuotojai džiaugiasi, kad baterijos priežiūrai nereikia papildomų lėšų – visuomenininkai susitvarko.
„Jie – šaunuoliai, sugebėjo iš kirvio išvirti sriubą“, - taip klubo „Memel-Nord“ narių pastangas gaivinti ir saugoti apleistą karinį objektą Giruliuose apibūdina E.Paplauskis.
Kokia ateitis laukia senosios baterijos, niekas tiksliai nežino. Valstybės investicijos tokius militarizmo paveldo objektus aplenkia, juos nuo sunykimo galėtų išgelbėti tiktai privačių asmenų iniciatyvos ir globa.
Pasaulio klimatas palengva šyla, ledynai tirpsta, tad jūra vis labiau artėja prie Girulių kopagūbrio. Po pusšimčio metų bangos galbūt nuplaus ir Juodąją tvirtovę, ir kitus militarizmo ženklus šioje vietovėje.
