Naujųjų maršrutų lankytojai galės apžiūrėti vienų seniausių Lietuvoje mūrų, XIII–XIV a. bokšto ir laiptų liekanas, istoriškai neįkainojamus Jogailos ir Vytauto katedros mūrus, skirtingas laidojimo tradicijas menančias XVI–XIX a. kriptas ir mauzoliejų, XVII–XVIII a. katedros rekonstrukcijas liudijančias sienas, gotines plytas, keramikos fragmentus, XX a. 4-ojo dešimtmečio gelžbetoninius įtvirtinimus, tarpukario ventiliacines ir vandens kolektorines sistemas, 8–9 deš. geologinių tyrimų mėginius ir kitas vertybes, išsidėsčiusias nemažame, 120 kv. m plote po Vilniaus arkikatedra.
Bažnytinio paveldo muziejaus iniciatyva buvo ne tik sutvarkytos ir lankymui pritaikytos erdvės, bet kartu, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkais, atlikta kriptose rastų pavienių palaikų atranka ir antropologiniai tyrimai; konsultuojantis su archeologais konservuoti nauji radiniai, istorikai ir menotyrininkai padėjo „perskaityti“ naujai rastus artefaktus bei erdves. Apie visa tai papasakoti pasiruošę profesionalūs Bažnytinio paveldo muziejaus gidai ir istorikai, dalyvavę tyrimuose.
Norintiems apžiūrėti naujuosius maršrutus patariama įvertinti savo fizinius gebėjimus: siekiant kuo labiau išsaugoti erdvės autentiškumą, čia palikti originalūs praėjimai, kai kuriose vietose susiaurėjantys iki 40 cm pločio. Aukščiausias laiptelis, kurį reikia įveikti norint praeiti visą maršrutą, – 42 cm aukščio.
Naujuose požemių maršrutuose galima lankytis tik su gidu, iš anksto užsiregistravus, nedidelėmis (iki 10 asmenų) grupėmis. Atsižvelgiant į grupės pageidavimus įmanoma koreguoti lankymosi trukmę ir maršrutą.
