Sausio 30-ąją prie Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios buvo iškastos akmeninės ir medinės statinių detalės, kurių amžius labai skirtingas.
Gali būti, kad vienas radinys ypač vertingas, nes tai – Kauno pilies medinė atraminė sienelė, skirta griovio šlaitui sutvirtinti.
Darbus rudenį teko stabdyti
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pasakojo, kad dar rudenį vykdant prie Kauno pilies įrengto amfiteatro plėtros darbus ir gręžiant polius statybininkų technika atsirėmė į kažkokį daiktą ir darbai dėl to buvo sustabdyti.
Kadangi oro sąlygos šią žiemą leidžia dirbti, buvo nutarta nelaukiant pavasario išsiaiškinti, kas gali slypėti po žeme greta bažnyčios.
Kasinėjimams ėmėsi vadovauti archeologas Rytis Šiaulinskas.
2 metrų gylyje buvo atrasta lauko riedulių tvora ir neblogai išlikęs lauko riedulių grindinys. Dar 2 metrais giliau po jais – tašytų rąstų siena bei betoninis vamzdis.
Atkasė šventoriaus tvorą
60–70 centimetrų skersmens betoninis vamzdis, archeologo spėjimu, gali būti tarpukario palikimas arba įrengtas pokario metais.
Maždaug 2 metrų gylyje aptiktas iš akmenų ir kalkių skiedinio sumūrytos tvoros fragmentas – galbūt bažnyčios šventoriaus tvora.
„Kada ji pastatyta, kol kas sunku pasakyti, nes tokiu būdu pastatai ir tvoros buvo statomos įvairiais laikotarpiais iki pat XX amžiaus pradžios“, – aiškino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S.Rimas.
Lauko riedulių grindinys greičiausiai buvo naudojamas XX amžiaus pradžioje, juo žmonės galimai eidavo į bažnyčią.
Dėl radinio dar nesutaria
Dar vienas bene didžiausią mįslę užminęs radinys – tašytų rąstų siena ir šalia suplaktas grindinys. Archeologai spėja, kad tai gali būti gyvenamosios arba ūkinės paskirties patalpų, naudotų XVI amžiuje, fragmentas.
„Bet jokiuose dokumentuose jokie pastatai šioje vietoje neužfiksuoti.
Todėl gali būti, kad tai XV amžiaus Kauno pilies atraminė sienelė, skirta išorinio griovio šlaitui sutvirtinti.
Norint nustatyti, kas iš tiesų atrasta, reikėtų atlikti radiokarboninius medienos tyrimus“, – sakė S.Rimas.
Dabar archeologai, paveldosaugininkai ir architektai restauratoriai tarsis, ką su radiniais daryti – juos aprašyti ir užkasti ar ieškoti kito kelio.
„Kad ir kas būtų nuspręsta, amfiteatras iki pavasario bus pastatytas, nes jo įrengimas radiniams ir jų tyrinėjimui nepakenks“, – patikino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
