Atidžiai seku spaudą, internetą, etc., vildamasis rasti diskusijos sąlygas, įkainius ir pan., kad galėčiau sudalyvauti tokiam gyvybiškai svarbiam renginyje. Mirtina tyla. Pradedu įtarti, kad tie pinigėliai bus pervesti kokio nors pakelės plėšikėlio andriuko kuriam nors UAB'ui, staiga įgijusiam kompetenciją organizuoti aukščiausio lygio diskusijas.
Tai reikštų, kad jie bus sėkmingai pradanginti (padalinti). Nors ir nedideli pinigai, bet gal dar suspėsiu, – pretenduočiau bent į pusę tos sumos, kadangi turiu idėją, kaip užganėdinti visus, besiginčijančius dėl paminklo likimo.
P.Cvirkos paminklą reikia patalpinti specialioje šachtoje toje pat vietoje, kur stovi šiuo metu. Skveras liktų normaliems gyventojams, vertinantiems žaliuosius plotus, kiekvieną gryno oro gurkšnį. O tiems, kurie nori matyti paminklą savo vietoje – prie šachtos įrengti modernų kasos aparatą.
Patiems pikčiausiems, kaltinantiems rašytoją parvežus Stalino saulę į Lietuvą, už penkis eurus galėtų iš šachtos dviem minutėms iškilti P.Cvirkos galva. Užsakovas pažvelgtų į rašytoją iš aukšto, galėtų netgi apspjauti ant kaktos krentančią neklusnią garbaną. Penki eurai už dvi minutes nėra nei daug, nei mažai, kadangi pagiežingi žmonės paprastai nėra itin turtingi.
Nemanau, kad taip imtų pramogauti buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai. Jie praeidami nebent atsidustų: „Atleisk jam, Viešpatie, nes nežinojo ką daro...“ Tikriausiai paminklą apspjaudytų tie, kurie dar sovietmečiu tingėjo mokytis, neskaitė, nežinojo ir nežino rašytojo kūrinių, mokykloje rinko dvejetus (pagal penkių balų sistemą) iš literatūros ir taip išsiugdė neapykantą P.Cvirkai.
Be to, už tuos pačius pinigus vėl nuleistos į šachtą skulptūros galva bus nuvalyta, nusausinta.
Rašytojo P.Cvirkos kūrybos gerbėjas galės už 10 eurų pagarbiai pabendrauti su jo skulptūra akis į akį net 10 minučių. Specialūs sensoriai užtikrins, kad skulptūros akys būtų užsakovo akių lygyje.
Jei į skverelį ateis konservatyvių pažiūrų pilietis (nebūtinai TS-LKD narys, nors pagal pavadinimą priderėtų) labai norintis, kad P.Cvirkos paminklas stovėtų kaip stovėjo iki šiol, galės tokį jį ir pamatyti. Tačiau jau už 50 eurų 15 minučių.
Nedaug, bet yra dar ir tokių, kurie jaučia dėkingumą P.Cvirkai už tai, kad parvežė į Lietuvą Stalino saulutę. Jiems rašytojo paminklas pasirodytų ant dvigubai paaukštinto postamento. Naują postamento dalį puoštų raudona vėliava su pjautuvu ir kūju, o gal net ir dvigalvis erelis („Nesisielokit broliai, jus priglaus motina Rusija“; P.Cvirka).
Tačiau visa tai jau už 500 eurų ir tik 10 minučių. Tai nepigu, tačiau mūsų šalelėje šmirinėja nemaža priešiškų valstybių agentų, kurie, be abejo, gerai finansuojami. Stengdamiesi pademonstruoti savo darbo efektyvumą, jie aukotų tokius nemažus pinigus ir masiškai samdytų neturtingus valkatėles Stalino saulės propagavimui.
Šitaip jie atliktų daug naudingų darbų: pirmiausiai, pakeltų skurdžiausiai gyvenančių vilniečių gyvenimo lygį (ir aplinkinių alubarių apyvartą), antra – didintų mums nedraugiškų šalių spec. tarnybų išlaidas, jas nuskurdindami, ir trečia, kas svarbiausia, didintų įplaukas į Lietuvos valstybės biudžetą.
Šitaip rašytojo skulptūra per ilgesnį laiko tarpą kaip ir atpirktų jo padarytas nuodėmes ir galėtų iškeliauti į užtarnautą poilsį – į Grūto parką, kur jam neabejotinai jau numatyta deramą vieta.
