Muitinės gatvėje atgimsta pastatų kompleksas, kuriame susijungia XV, XIX amžiai ir vėlesni laikai bei šiuolaikinė moderni dabartiniams pastatų šeimininkams reikalinga įranga.
Šiuose pastatuose dabar mokosi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) studentai. Jie į labai apleistą buvusią psichiatrijos ligoninę įsikėlė 2007 metais. Kad nebūtų taip šiurpu, egzorcistas iš menininkų kalvės esą išvaikė blogąsias dvasias.
Ilgą ir intriguojančią istoriją turinčių pastatų komplekso atnaujinimas prasidėjo tik prieš metus.
Atrastos ir restauruotos detalės leidžia spėti, kad šis pastatas buvo vienas seniausių mūrinių namų Kaune. Jame galėjo būti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos valdovų rūmai, ir tai yra kur kas vertingesnis pastatas nei Vilniaus valdovų rūmai, nes jis – autentiškas.
Matyti didelių pokyčių
Dar prieš metus tie, kurie patekdavo į Muitinės gatvės 2-uoju numeriu pažymėtą pastatą, matė nuo sovietmečio likusias apšiurusias, kadaise aliejiniais dažais užteptas sienas ir medines buvusių palatų duris. Pastate vyravo slogi atmosfera, nes iki pat 2007 metų čia buvo psichiatrijos ligoninė.
Dabar vaizdas neįtikėtinai pasikeitęs. Vertingiausias dviejų aukštų komplekso pastatas, esantis Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe, restauruotas. Specialistams pavyko atkurti tas pastato dalis, kurios iškilo XV amžiuje, ir tai, kas buvo padaryta XV–XVII amžiaus pradžioje, kai statinys buvo rekonstruojamas.
Vienos sienos fasadas liko netinkuotas ir iš tolo matyti gotikinis plytų raštas.
Atkurti ir atrasti gotikos ir Renesanso stiliaus arkų formos langai ir paradinės durys. Apvalių plytų apvadus joms sukūrė patys VDA KF studentai.
Aplink antro aukšto langus akį traukia dar vieni ypatingi renesansiniai keraminiai apvadai. Juose – dviejų žmonių atvaizdai: imperatoriaus Ferdinando I ir imperatorienės Onos Jogailaitės. Jie mylėjo vienas kitą.
Šie apvadai, kurių dalis sovietmečiu pavyko išsaugoti dabartiniame Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, unikalūs ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Istoriniai šaltiniai užsimena, kad galbūt šiame pastate 1562 metais Žygimantas Augustas priėmė Suomijos kunigaikštį Joną Vazą, vėliau tapusį Švedijos karaliumi Jonu III.
Remiantis šiais atradimais manoma, kad iki XVI amžiaus vidurio čia galėjo reziduoti Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai.
Visa tai pamatyti gali bet kuris senamiestyje apsilankęs praeivis. Bet VDA KF dekanas Jonas Audėjaitis „Laikinajai sostinei“ surengė išskirtinę ekskursiją ir po pastatų komplekso vidų bei kiemus, kur pašaliniai kol kas dar neįleidžiami.
Restauravo nemažai detalių
Į seniausią komplekso pastatą Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe įėjęs pro XV amžiaus gotikines arkines duris ir pasukęs į kairę patenki į, kaip spėjama, kunigaikščių rūmus.
Restauruojant juos buvo atrasti užmūryti arkos formos langai ir gotikos bei Renesanso laikų sienų mūro fragmentai. Jie atkurti ir restauruoti, todėl pamatyti šį palikimą ypač įdomu.
Pirmame pastato aukšte įkurta meno galerija, kuri ateityje bus atvira visuomenei. Baltai tinkuotose sienose kyšo didžiuliai akmenų rieduliai, kurie buvo naudojami pastatui statyti.
Antrame aukšte yra keli kabinetai. Viename jų įsikūrusi fakulteto darbuotoja Gabija Černeckaitė neslėpė, kad dirbti tokioje aplinkoje yra nepaprastas malonumas, nes galima prisiliesti prie labai senos istorijos.
Dekanas dirba operacinėje
Greta vienoje didelėje erdvėje yra įsikūręs pats fakulteto dekanas.
„Daugeliui šis pastatas asocijuojasi su psichiatrijos ligonine, bet ji čia buvo palyginti neilgai – nuo sovietmečio iki kol patalpas perėmėme mes.
Pastatą iki XVI amžiaus vidurio valdė Jogailaičiai. Vėliau čia buvo muitinė ir įvairios kitos įstaigos, taip pat spėjama, kad čia galėjo būti ir pirmoji miesto rotušė.
XIX amžiuje čia buvo nuspręsta įkurti miesto ligoninę. Ji veikė ir tarpukariu“, – pasakojo architektas J.Audėjaitis.
Taigi dekano kabinetas ir posėdžių salė kaip tik ir yra patalpoje, kur tarpukariu buvo garsaus chirurgo Vlado Kuzmos operacinė.
Bet kur kas įdomiau yra kas kita. Dviejų sienų, atgręžtų į Kauno rotušę, kampe aptikta nedidelė anga. Manoma, kad per ją XVI amžiuje, įkišus medinį vamzdį, buvo galima stebėti, kas vyksta dabartinėje rotušėje ir aikštėje aplink ją.
Dailininkai kuria lavoninėje
Paėjėjus siauru, bet labai įspūdingu koridoriumi matyti modernios durys. Už jų jau – XIX amžius.
J.Audėjaitis pasakojo, kad kai tuo metu buvo nuspręsta čia įkurti miesto ligoninę, prie XV–XVII a. pastato buvo pastatyti du nauji korpusai, prie jų prijungtas dar vienas XVI amžiuje pastatytas nedidelis gyvenamasis namas. Taip atsirado visas pastatų kompleksas.
XIX amžiuje atsiradusiuose priestatuose buvo erdvios didžiulės palatos ir lavoninė. Vieno priestato patalpos jau restauruotos. Atnaujintos ne tik įvairios detalės, bet ir įspūdingos medinės durys. Šiose erdvėse studentai jau mokosi. Auditorijose yra moderni įranga ir specialus dailininkams reikalingas apšvietimas.
Atliekant darbus pavyko rasti nemažai ir XIX amžiaus medinių langų, durų, varinių jų rankenų, taip pat laiptinių su mediniais turėklais. Šios detalės taip pat restauruotos.
Vietoj koplyčios bus virtuvė
Statant ligoninę į ją buvo integruotas senasis pastatas, bet tos vietos, kurios jau buvo per daug pasenusios ir nepatikimos, perstatytos. Pavyzdžiui, XV amžiaus rūmai dabar jau yra ant XIX amžiuje įrengtų rūsių.
Tokiame rūsyje yra ir patalpa, kurioje psichiatrijos ligoninės laikais buvo koplyčia. Joje buvo šarvojami mirę žmonės, laikomos mišios.
Dabar rūsyje galima pamatyti, kad apatinė jo dalis yra mūro sienos su rieduliais, virš jų – raudonų plytų skliautai. Šiame rūsyje planuojama įkurti maitinimo įstaigą – valgyklą ar kavinę. Koplyčioje, kur buvo atsisveikinama su mirusiaisiais, veiks virtuvė.
Rūsį atiduos studentams
Įėjus į greta esantį pastatą, iškilusį XIX amžiuje, galima suprasti, kaip klaikiai patalpos atrodė sovietmečiu. Dabar jos restauruojamos. Kol kas tai – statybininkų valdos.
Vienoje šio priestato patalpų buvo aptiktos dvi freskos. Ant sienos – XIX amžiuje paliktas ornamentas. Ant lubų dar išlikusios sovietinės raudonos žvaigždės, vėliavų piešiniai. Gali būti, kad sovietmečiu čia buvo politinis raudonasis kampelis ir jo darbuotojai taip pasigražino savo darbo vietą.
Kur kas įdomesnis yra dar vienas prie šio priestato prijungtas namas. J.Audėjaitis sakė, kad XVI amžiuje tai buvo nedidelis gyvenamasis namas.
Kuriant miesto ligoninę jis tapo viso komplekso dalimi. Įdomu tai, kad vienos sienos, kuri yra palei Muitinės gatvę, niekas kažkodėl nenugriovė, ji liko pastato viduje. Už jos buvo pastatyta nauja siena.
Tarp tų sienų yra išlikusi laiptinė su arka pirmame aukšte. Šią laiptinę ir sieną taip pat ketinama restauruoti.
O štai senojo namo rūsys – dar vienas atradimas. Jis yra XVI amžiaus, labai jaukus. Sovietiniais laikais čia buvo šilumos mazgas, kuris ilgainiui tapo avarinės būklės ir net pavojingas.
„Kai perėmėme patalpas, buvęs ligoninės vadovas sakė, kad mums perduoda tiksinčią bombą, nes šilumos mazgas kėlė pavojų. Jį iškėlėme į kitą patalpą.
Rūsyje, kai jis bus restauruotas, įsikurs studentų atstovybė, tai bus jaunimo erdvė“, – pasakojo J.Audėjaitis.
Aptiko ir įdomų šulinį
Tarp pastatų yra du uždari kiemai. Vienas jų – reprezentacinis.
Į jį galima patekti iš atnaujinamų pastatų arba iš Karaliaus Mindaugo krantinės. Kol kas kieme matyti krūvos akmenų. Jie čia buvo atrasti. Kai kieme bus įrengtas drenažas, rieduliai grįš į savo vietas.
Ateityje kiemo dalį planuojama uždengti stiklo stogu, kad čia bet kuriuo metų laiku galėtų vykti renginiai.
Tvarkant kiemą laukė dar vienas netikėtumas – jo viduryje aptiktas XIX amžiuje dailiai raudonomis plytomis išmūrytas šulinys. Kad jis buvo, restauratoriai žinojo, bet nenumanė, koks jis ypatingas.
„Atidengus šulinį ir jį apžiūrėjus paaiškėjo, kad jis yra 10 metrų gylio, jo skersmuo – 1,60 metro. Archeologai ir restauratoriai teigė, kad tokio dydžio inžinerinio įrenginio, kuris dar ir puikiai išsilaikė, Lietuvoje nėra matę“, – sakė architektas.
Šį šulinį taip pat ketinama rodyti visuomenei.
Beje, šulinyje buvo aptiktas XIX amžiaus sielininkų, kurie dirbo greta esančiame Nemune, įrankis. Savotišką kablį fakulteto dekanas laiko savo kabinete.
Išvaikė blogas dvasias
J.Audėjaitis pasakojo, kad kai pastatų kompleksą perėmė menininkai, daugeliui čia dirbti ir kurti buvo nejauku.
„Ne vienas dėstytojas ir studentas sakė, kad jaučia blogą aurą, nes čia buvo gydomi ir mirė žmonės, todėl nusprendžiau pakviesti egzorcistą. Jis apėjo visas patalpas, jas pašventino. Nuo to laiko tapo ramu, daugiau niekas nebejuto slogios nuotaikos“, – pasakojo fakulteto vadovas.
Atgimstantis pastatų kompleksas dabar jau primena ne buvusią ligoninę, o tikrus rūmus.
Komplekso atnaujinimo darbus planuojam baigti iki 2022 metų. Pastatuose ir toliau mokysis studentai, o vertingiausios patalpos bus atviros visuomenei. Restauravimo darbai atliekami VDA lėšomis.
Vertingesni – Kauno valdovų rūmai
Regina Tumpienė
Paveldo specialistė, architektė
„Prieš pradedant Muitinės gatvės pastatų komplekso restauravimo darbus buvo tikimasi atrasti autentiškų XV, XVI ir XVII amžiaus pradžios bei XIX amžiaus detalių. Bet kad jų pavyks atrasti ir restauruoti tiek daug, yra nuostabu.
Tai rodo, kokios kokybės statybos vyko XV amžiuje, nes vėlesnių pastato rekonstrukcijų ir priestatų statybų metu tuometiniai statytojai buvo pragmatiški, negriovė to, kas buvo geros kokybės, tik pristatė tuometiniams poreikiams reikalingus pastatus ar jų dalis. Toks pragmatiškumas dabar mums leidžia džiaugtis gausybe autentiškų pastatų dalių ir jų detalių.
Kampinis namas, kuris, manoma, buvo kunigaikščių rezidencija, yra ypač vertingas, nes jis autentiškas ir tarnauja iki šiol, dabar jau pritaikytas menininkų poreikiams. Lyginant su Vilniaus Valdovų rūmais, jis yra kur kas vertingesnis savo autentika.
Bet vertingas ir XIX amžiaus palikimas. Tai buvo pirmoji Kauno miesto ligoninė ir istorine prasme kauniečiai turėtų žinoti, kur ji buvo ir kaip atrodė. Tai įdomu ir svarbu.
Ypač įdomūs yra inžineriniai sumanymai, pavyzdžiui, kieme atrastas šulinys. Kaune juk veikė nuotekų, lietaus vandens surinkimo, šulinių sistemos. Bet kaip jos funkcionavo, kokia ta sistema buvo, iki šiol niekas netyrinėjo.
Manau, kad atrastas ir atidengtas arba atkurtas įvairių amžių palikimas paskatins įvairių sričių tyrėjus dar labiau gilintis į šio objekto istoriją ir vertingąsias jo savybes.“
