Tarp jų – kapsulė su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) memorandumu, kuriame prašoma pasaulio lietuvių bendruomenės pagalbos okupuotam kraštui. Tris tokias kapsules 1989 metais iš Klaipėdos į Niujorką nuplukdė istorinio jachtų („Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“) žygio per Atlantą dalyviai.
Išsaugojo vertingą relikviją
Kapsulę parodos organizatoriams perdavė klaipėdietis menininkas Vytautas Karčiauskas ir jo žmona Eugenija. Tris tokias iš nerūdijančio plieno pagamintas dėtuves LPS atstovai prieš trisdešimt metų įteikė į žygį per Atlantą susirengusiems Lietuvos buriuotojams, kad šie jas slaptai pergabentų į JAV ir atiduotų užsienio lietuviams.
Dar viena tokia kapsulė su Klaipėdos sąjūdininkų tarybos pasirašytu memorandumu nelegaliai išskraidinta reisiniu lėktuvu iš Maskvos į Niujorką. Šitaip siekta apsidrausti, jeigu Klaipėdos uostą akylai kontroliavę Sovietų Sąjungos pasieniečiai kitas būtų atėmę iš bures keliančių jachtininkų.
Parodos „Laisvės forpostas“ ekspozicijoje atsidūrė Lietuvoje pasilikusi atsarginė kapsulė su LPS memorandumo tekstu. Vertingą istorinę relikviją V.Karčiauskas daug metų saugojo Klaipėdoje, senojo Balandžių pašto patalpose, kur anksčiau veikė jo įkurta meno dirbinių galerija.
Kreipėsi į visus amerikiečius
Jachtose paslėptų kapsulių su tekstais buriuotojai pasienio tarnyboms nedeklaravo. Sėkmingai perplukdė jas per Atlantą ir perdavė jachtų įgulas pasitikusiems Niujorko, Naujojo Džersio, Čikagos, Klivlando lietuviams. Sąjūdžio memorandumas žaibiškai paviešintas oficialiuose išeivijos renginiuose, publikuotas spaudoje.
„Broliai ir sesės, siekdami laisvės ir demokratijos, mes pasiryžę kovoti ir aukotis, nes šventai tikime: sukursime tokią Lietuvą, iš kurios niekas niekur nebus vežamas, tremiamas, iš kurios niekam nereikės bėgti, į kurią galės sugrįžti visi po platųjį pasaulį išblaškyti jos vaikai. Kova bus sėkmingesnė, ir aukos mažesnės, jeigu mus supras pasaulio tautos“, – skelbė memorandumas.
Sąjūdžio atstovai kreipėsi ir į visus geros valios amerikiečius: „Prašome JAV senatą, visus pasaulio lietuvius bei dorus kitų tautų žmones – padėkite mums. Suvienytųjų Nacijų Organizacija turi pareikalauti, kad nedelsiant būtų likviduoti stalininio socializmo padariniai, kad Tarybų Sąjungos okupuotos šalys vėl taptų laisvos“.
Viena kaspulė – Valdui Adamkui
„Kaip mes tais laikais galėjome pranešti pasauliui apie įvykius Lietuvoje? Dar nebuvo interneto, išmaniųjų telefonų, kėgėbistai akylai stebėjo sąjūdininkus, slaptai klausėsi mūsų pokalbių, tikrino laiškus, stabdė pašto siuntas. Todėl ir pasitelkėme į pagalbą buriuotojus – reikėjo ryšininkų, kurie nutiestų komunikacijos tiltą per Atlantą“, – anuos laikus prisiminė Klaipėdos sąjūdžio tarybos narys Dionizas Varkalis.
LPS strategai ne veltui baiminosi, kad Kremlius anksčiau ar vėliau gali blokuoti Lietuvos ryšius su pasauliu. Vėliau taip ir įvyko, kai Sovietų Sąjungos pertvarkos architekto Michailo Gorbačiovo reformomis pasipiktinę jo bendražygiai, ortodoksiniai komunistai, sukilo ir mėgino perimti į savo rankas visą valdžią.
Sąjūdžio bangos pakylėtų lietuvių transatlantinis žygis su trispalve maršrutu Klaipėda-Niujorkas truko daugiau kaip mėnesį. Lėktuvu skraidinta kapsulė į Ameriką nukeliavo anksčiau nei buriuotojai Niujorko uoste išvydo Laisvės statulą ir prisišvartavo prestižinėje Manhatano krantinėje šalia istorinio Bruklino tilto.
Tarp jachtas sveikinusių tautiečių buvo ir įžymus JAV aplinkosaugos veikėjas Valdas Adamkus, tais laikais dar vadovavęs ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio lavinimo ir sporto sąjungai. Viena kapsulė su memorandumu įteikta ir jam – būsimajam dviejų kadencijų Lietuvos prezidentui.
Siekė atkirsti nuo pasaulio
„Pasiuntėme svarbią žinią pasaulio lietuvių bendruomenei – Lietuvoje įžiebtą Sąjūdžio deglą jachtos nuplukdė į Amerikos žemyną ir perdavė tautiečiams, kurie toliau skleidė šviesą – apie mūsų siekius ir tikslus informavo į JAV valdžios institucijas, politikus tarptautines organizacijas. Tai buvo dar vienas neabejotinai reikšmingas lietuvių vienybės ir kovos už laisvę proveržis, laužęs geležinę uždangą“, – kalbėjo buvęs jūrininkas D.Varkalis.
Sąjūdininkai neapsiriko – pučo dienomis ginkluoti desantininkai Vilniuje užgrobė Radijo ir televizijos pastatą, iš Spaudos rūmų išvaikė žurnalistus. Klaipėdiečiams nepavyko pasinaudoti galingomis Lietuvos jūrų laivininkystę ir okeaninės žvejybos laivyną aptarnavusiomis radijo stotimis – perversmininkai buvo atkirtę visus ryšius kanalus.
Atlantą įveikusi jachta „Dailė“ vėliau atliko dar vieną svarbią misiją – iš Vokietijos atgabeno JAV lietuvių atsiųstą radijo stotį – sumontuota ant Lietuvos Aukščiausiosios tarybos pastato stogoi įranga užtikrino laisvą, Kremliaus nekontroliuojamą ryšį su pasauliu.
„Dailė“ atplukdė radijo stotį
Tuo metu Maskva jau buvo paskelbusi ekonominę blokadą Lietuvai. Parlamento Apsaugos skyriui vadovavęs sąjūdininkas Artūras Skučas paprašė buriuotojų pagalbos. Visi aiškiai suvokė, kad iš bet kokios užsienio valstybės autotransportu arba geležinkeliais gabenama radijo aparatūra pasienyje būtų sulaikyta.
„Radijo stotis, kaip ir buvo sutarta, pristatyta į Ekernferdę – nedidelį uostelį šalia Flensburgo. Nuplaukėme ten be problemų, susikrovėme dėžes. Vokietijos pasieniečiai palinkėjo gero vėjo, išlydėdami dar įteikė du šampano butelius“, – prisiminimais dalijosi tuomet „Dailės“ reisui vadovavęs vilnietis kapitonas Romanas Borisovas.
Klaipėdoje „Dailę“ tikrinę rusai pasieniečiai pastebėjo neįprastą krovinį, suprato, ką atgabeno buriuotojai, tačiau nesikabinėjo. Radijo aparatūros krantinėje jau laukė Seimo apsaugos vyrai. Su jais iš anksto buvo sutarta, kad šturmuos jachtą, jeigu kariškiai kels triukšmą – mėgins sulaikyti kapitoną ir įgulą, areštuoti siuntą.
Kitas krovinys – pašto ženklai
Netrukus R.Borisovo vadovaujama „Dailė“ leidosi į kitą nacionalinę ekspediciją, susietą su pirmųjų Leipcige spausdintų lietuviškų pašto ženklų epopėja. Prieš tai sausumos transportu gabentą siuntą Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikytos ir grąžinta į Vokietiją. Galutinio adresato nepasiekę pašto ženklai irgi atsidūrė Ekernferdėje.
Apie tai sužinoję buriuotojai pirmosios Lietuvos Vyriausybės ryšių ministrui Kostui Biruliui išdėstė kitokį galimą pašto ženklų pergabenimo į Lietuvą planą – ne sausumos keliais, o per Baltijos jūrą, patyliukais, niekam nieko nesakant. Ministras palaimino reisą – bures pakėlusi „Dailė“ vėl išplaukė į Vokietiją.
„Ekernferdėje muitininkai mūsų nestabdė, bagažo pedandiškai netikrino – jautė, kad stovime laisvės prieangyje. Maloniai praleido pašto ženklų siuntą, sovietinių pasieniečių sulaikytą kaip „politinę kontrabandą“, – pasakojo R.Borisovas, kurio akvarelių paroda šiuo metų eksponuojama sostinės Valdovų rūmuose.
Internete – virtuali paroda
Parodoje „Laisvės forpostas“ pristatomi Lietuvoje ir JAV išleisti transatlantiniam buriuotojų žygiui skirti pašto vokai su pirmosios dienos antspaudais, spalvingi plakatai, emblemos, įvairių raštų faksimilės, spaudiniai ir piešiniai, tų laikų suvenyrai, netgi klaipėdiečių poeto Broniaus Gražio ir kompozitoriaus Alvydo Remezos sukurtos proginės dainos „Per Atlantą“ partitūra su žodžiais.
Epochos dvasia alsuoja ne tik buriuotojų kelionę per Atlantą, bet ir kitus įsimintinus Sąjūdžio įvykius primenančios fotografų Bernardo Aleknavičiaus, Antano Stanevičiaus, Liudo Dambrausko, Antano Gylio, Remigijaus Treigio nuotraukos, LPS mitinguose naudoti tvarkdarių raiščiai, parašų rinkimo dėl istorinių gatvių pavadinimų atstatymo lapai, kitokie istoriniai daiktai ir dokumentai.
Dėl pandemija COVID-19 paskelbtas karantinas pristabdė visų uostamiesčio bibliotekų veiklą. Virtualioji šios parodos versija, sudėliota iš suskaitmenintų archyvų ir privačių rinkinių medžiagos, artimiausiu laiku bus pristatyta ir socialiniuose tinkluose.
Parodos kuratorės Eglė Budrytė ir Danguolė Ruškienė taikėsi prie pakitusių aplinkybių – istorinė ekspozicija apskrities bibliotekos vestibiulyje išdėstyta taip, kad ją dabar galima apžiūrėti ir iš lauko, pro langus.
