Šiame krašte, kitaip negu kitose Lietuvos vietose, išliko mažai dvarų, tačiau miestas turi savo pilį, kokios niekur kitur Lietuvoje nepamatysite.
<strong>Perteikiamas tragiškas miesto likimas</strong>
Projektas „Dingusi Tauragė 1939–1945“ padės nusikelti į praeitį ir geriau suprasti, kaip anksčiau atrodė kai kurios Tauragės vietos.
XIX a. ir XX a. pr. Tauragė iš mažo miestelio virto gan dideliu miestu. Buvo pastatyta nemažai įsimintinos architektūros pastatų. Tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą, ypač 1915 m., miestą itin smarkiai subombardavo Vokietijos kariuomenė. Tauragė tapo labiausiai sugriautu Lietuvos miestu.
Galime tik spėlioti apie alternatyvią istoriją, tačiau buvimas greta daug labiau išsivysčiusios Rytų Prūsijos, o greitai ir prisijungtas Klaipėdos kraštas padėjo miestui greit atsigauti. Būtent tarpukario Lietuvoje sparčiai dygo gražūs mūriniai namai, buvo grindžiamos gatvės, įvedamas vandentiekis, plačiai naudota elektra.
Iki Adolfo Hitlerio įvestų ribojimų klestėjo prekyba su Tilže. Tauragiškiai ir apylinkių žmonės veždavo savo produkciją į Panemunės bei Tilžės turgus. O tilžiškiai neretai atvykdavo nusipirkti pigesnių ūkio gėrybių į Tauragę. Centrinės miesto gatvės pasipuošė įstabios architektūros namais, daugiausia dviaukščiais.
Deja, atėjus Antrajam pasauliniam karui, miestas jau pirmą karo veiksmų dieną 1941 m. birželio 22 d. virto griuvėsių krūva. Paskui dar kartą buvo suniokotas frontui ritantis atgal 1944 m.
Sovietiniu pokariu retas kuris pastatas buvo atstatytas ir išsaugotas. Dauguma griuvėsių nugriauti, jų vietoje ėmė kilti neišraiškingi standartiniai plytiniai daugiabučiai.
Būta dar ambicingesnių planų statyti didingus sovietų valdžios įstaigų pastatus ir nugriauti evangelikų liuteronų bažnyčią. Laimė, tai netapo tikrove, nors centrinė dabar jau nebeegzistuojančios Kęstučio gatvės atkarpa panaikinta visiškai ir paversta parku. Šiandien žiūrint į prieškarines ir karo laikų nuotraukas kartais sunku, ar net beveik neįmanoma atskirti, kurioje vietoje fotografuota.
<strong>Virtualus turas nukels į „dingusį“ miestą</strong>
Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuoto projekto metu sukurta internetinė virtuali platforma, kurioje ant žemėlapio galima pasirinkti 6 objektus.
Paspaudę ant kompiuterine grafika sumodeliuoto jau nebeegzistuojančio pastato, nusikelsime į dailininko nupieštą konkrečios vietos panoramą, po kurią galime laisvai žvalgytis. O kad palyginti ir įsivaizduoti būtų lengviau, yra galimybė įsijungti šių laikų panoraminę nuotrauką ir patiems lyginti neįtikėtinus pokyčius.
Apie kiekvieną panoramą galima išklausyti pasakojimą bei pasiskaityti plačiau. Kai kurie namai panoramoje turi dar ir aktyvų tašką, ant kurio paspaudus pateikiamas pasakojimas bei nuotraukų galerija, susijusi su konkrečia vieta.
Susiję straipsniai
Temos ir panoramos yra šešios: kultūra, turgus, verslas, tiltai, sinagogos, religija. Iš nuotraukų atkurti 7 trimačiai pastatai: Šaulių rūmai (vieninteliai atstatyti), plieninis arkinis Vytauto tiltas, milijonieriaus Juozo Zableckio namas, senoji ir naujoji mūrinės sinagogos, A.Dainevičiaus kepykla ir turbūt svarbiausia – Tauragės apskrities valdybos pastatas. Šiuos pastatus galima patiems apžiūrėti iš visų pusių tiesiai interneto naršyklėje.
Pateikiamas ir originalus, niekur nepublikuotas istoriko dr. Arūno Vyšniausko tekstas apie Antrojo pasaulinio karo pradžią Tauragėje, kuris sunaikino senąjį miesto veidą. Minėtas istorikas Vokietijos archyve surado ir 1941 m. birželį iš važiuojančio karinio automobilio filmuotos medžiagos su užfiksuotais Tauragės griuvėsiais. Tai trumpas, tačiau jaudinantis ir dar nežinotas įamžintos istorijos šaltinis.