2021 m. rugpjūčio 6 d. dominikonai minėjo savo įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Guzmán, apie 1170–1221) 800 mirties metų jubiliejų. Parodos pavadinimas „Aštuoni atminties šimtmečiai“ apima ir dominikonų misijų Lietuvoje pradžią, kuri legendiniame pasakojime siejama su pirmojo lenkų kilmės dominikono šv. Hiacinto (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymu Lietuvoje.
Abu šventieji Lietuvą pasiekė tik netiesiogiai: per savo mokinius ir jų pasakojimus, tapusius auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės kūriniuose įamžintų atvaizdų pagrindu. Parodoje siekiama atskleisti šią aštuonis šimtmečius besitęsiančią atminties tradiciją.
Pirmieji dominikonų misionieriai susitiko su lietuvių gentimis praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui po ordino įkūrėjo mirties. Misijų veiklai stiprėjant, 1253 m. Kulmo vyskupas dominikonas Heidenreichas, dirbęs Prūsijoje kartu su šv. Hiacintu, vainikavo Mindaugą Lietuvos karaliumi. Tais pačiais metais šv. Hiacinto mokinys pal. Vitas buvo konsekruotas Lietuvos vyskupu.
Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuose pirmą kartą paminėtas Vilnius (1323), rašyta apie mieste pastatytą dominikonų bažnyčią. Pamokslininkų ordino vienuolynas Lietuvos sostinėje buvo įkurtas 1501 metais. Maždaug tuo metu Vilniaus bernardinų Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios freskose sukurtas seniausias Lietuvoje mūsų dienas pasiekęs šv. Dominyko atvaizdas.
Turtingos dominikonų dailės likučiai mena ordino veiklos klestėjimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vertingiausi parodos eksponatai – XVII–XVIII a. monstrancijos iš Seinų, Liškiavos, Žemaičių Kalvarijos, relikvijoriai, paveikslai ir skulptūros iš Paparčių, Trakų, Vilniaus, Kauno vienuolynų – liudija gyvą pamaldumo šv. Dominykui ir šv. Hiacintui tradiciją, kuria buvo sekama ir liaudies meno kūriniuose.
Rusijos ir Prūsijos valdžių sprendimu uždarius visus 42 Lietuvos provincijai priklausiusius dominikonų vienuolynus, XIX–XX a. šį pamaldumą stengtasi išlaikyti parapijose, ypač per Rožinio brolijų veiklą. Dominikonams atsikūrus Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.) sukurti atvaizdai liudija atgimusį ordino šventųjų vaizdavimą.
XX a. I pusės kontekste svarbi ir mažai žinoma Šv. Hiacinto koplyčios Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje dekoravimo istorija: per kelis 1944 m. mėnesius Jurgio Hoppeno vadovaujama dailininkų grupė papuošė koplyčią šventojo gyvenimo scenomis. Jų eskizai, saugomi Torunės universiteto bibliotekoje, po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą sugrįžta į Vilnių, eksponuojami parodoje.
Parodos eksponatai atkeliavo iš devyniolikos parapijų, dešimties muziejų, keturių bibliotekų ir trijų privačių kolekcijų. Juos papildo ekspozicijoje pristatomos šv. Dominyko ir šv. Hiacinto vaizdavimą įkvėpusios šaltinių ištraukos ir kūrinių, kurių pasiskolinti nėra galimybės, nuotraukos.
Visa tai liudija, kaip nuo pamaldumo ištakų pirmuosiuose gyvenimo aprašymuose keitėsi pasakojimai apie šventuosius, kaip šv. Dominyką ir šv. Hiacintą įsivaizdavo dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės. Aštuonis šimtmečius saugomas šv. Dominyko ir šv. Hiacinto atminimas sukūrė turtingą vietinį paveldą, atskleidžiantį sąsajas su Europos krikščioniškomis šalimis. Paroda padeda jį iš naujo atrasti ir įvertinti.
Vakaro atidarymo renginyje dalyvaus Vilniaus vyskupas Darius Trijonis, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolyno prioras Jacek Henryk Szpręglewski OP, parodos kuratorė Birutė Valečkaitė. Renginys nemokamas.
Rugpjūčio 19 d. 16.30 val. ir rugpjūčio 21 d., 28 d. 15.30 val. vyks ekskursijos po parodą. Daugiau informacijos ir registracija tel. +370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt.
Paroda veiks iki 2022 m. sausio 8 d. Jos konsultantai – Darius Baronas, br. Sławomir Brzozecki OP, Inga Ilarienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė. Parodos kuratorė – Birutė Valečkaitė, architektė – Ieva Cicėnaitė, dizainerė – Laura Grigaliūnaitė.
