Paskutinis taškas šioje istorijoje dar nepadėtas – Neringos savivaldybės gyventojai atkakliai priešinasi sostinėje subrandintiems planams istorinius pastatus pardavinėti aukcionuose.
Prašo perleisti apleistus pastatus
Žinia apie planus valstybės įmonė Turto banko administruojamus istorinio Nidos švyturio, Sveikatos apsaugos ministerijos poilsio namų „Medikas“ statinius parduoti viešajame aukcione sujaudino ne tik Neringos gyventojus, bet ir kitus Kuršių nerijos likimui neabejingus žmones.
Senasis švyturys – vienas svarbiausių Nidos tapatybės ženklų. Urbo kalno papėdėje esantys pastatai ir jų priklausiniai įvardijami kaip neatskiriamas ir nedalomas istorinis švyturio kompleksas, kurio, neringiškių nuomone, negalima skaidyti ir pardavinėti.
Kurorto bendruomenė čia norėtų čia įkurti interaktyvų Šviesų muziejų su patraukliomis ekspozicijomis, visuomenei atviras menininkų dirbtuves, lauko skaityklą-kavinę.
Tuščius švyturininkų pastatus, medikams nereikalingą poilsiavietę Georgo Dovydo Kuverto gatvėje valdo Turto bankas. „Mediko“ teritorijoje dar išliko istorinis kopų prižiūrėtojo namas.
Neringiškiai ne kartą kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama šiuos statinius perduoti vietinei bendruomenės, patikino, jog naudotų juos visuomenės reikmėms, tačiau jų balsai nebuvo išgirsti.
Prie Urbo kalno – plaktukų kaukšėjimas
Gindami viešąjį interesą neringiškiai susibūrė į iniciatyvinę grupę, išplatino Atvirą laišką – kreipimąsi į Seimą ir Vyriausybę dėl nekilnojamojo turto Nidos centre išsaugojimo visuomenės reikmėms.
Peticijų platformoje paskelbtą laišką pasirašė 991, o popieriuje 636 asmenys. Iš viso surinkta daugiau kaip 1500 parašų – ne tik neringiškių, bet ir kurorto svečių, Kuršių nerijos mylėtojų kituose šalies miestuose. Bet ką daryti, kai žmonės šneka, šaukia, o jų niekas negirdi?
„Nusprendėme surengti meninę protesto akciją „Pietūs pas švyturininką“ – pakviesti rinktis prie Urbo kalno žmonės atsinešė aukciono plaktukus imituojančius instrumentus. Jais kaukšėdami dar kartą išsakėme savo nerimą dėl abejotinų sumanymų ir planų“, – vieną didžiausių pilietinio aktyvumo akcijų Neringoje prisiminė iniciatyvinės grupės narė, Neringos kultūros almanacho "Dorė" leidėja Raimonda Ravaitytė-Meyer.
Šia akcija siekta atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad Nidos švyturio komplekso ir „Mediko“ poilsio namų statiniai nebūtų parceliuojami Turto banko aukcionuose, o perduoti Neringos savivaldybei, kad, pasitarusi su bendruomenė, juos tinkamai panaudotų – plėstų muziejų veiklą, kurtų menininkų rezidencijas, teiktų naujas paslaugas kurorto gyventojams ir svečiams.
Svarbiausias rodiklis – pinigai?
Perleidus visuomenės reikmėms statinius, esančius UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą įtrauktoje vietovėje, Nidą, anot akcijos organizatorių, būtų galima paversti išskirtiniu kultūros lauku, toliau plėtoti tarptautinį turizmą, kurti meną, puoselėti švietėjiškus projektus.
„Mane jaudina situacija, kai kiekvieno žemės lopinėlio, žmogaus ar kultūros matas – tik pinigai. Dar vienas žingsnis ir virsime vandalais, be gailesčio naikinančiais architektūros paveldą, unikalią gamtą. Neringą, kur viskas taip trapu, matyti tik kaip vietą verslui – niekam tikusi, pavojinga, deja, vis labiau ryškėjanti tendencija“, – nerimavo protesto akcijos dalyvė choreografė Agnija Šeiko.
Menininkai vienu balsu kalbėjo, jog projektus Kuršių nerijoje vis sunkiau įgyvendinti tik dėl to, kad pusiasalis tampa turtingųjų atostogautojų, godžių nekilnojamojo turto plėtotojų verslo interesų vieta.
Modernaus šokio teatro vadovė A.Šeiko pažymėjo, jog galimų perspektyvių kultūros erdvių Neringoje praradimas mažina ir taip nedideles kūrėjų galimybes čia skleisti sparnus, įtraukti į savo veiklą įdomius, energingus, idėjų nestokojančius žmones.
Diriguoja Finansų ministerija
Pilietinės akcijos „Pietūs pas švyturininką“ dalyvių po trankaus mušamųjų koncerto laukė vaišės ant Urbo kalno prie švyturio. Leisdamiesi žemyn neringiškiai išvydo pakalnėje šalia namukų zujančius Turto banko pasiuntinius – žemėtvarkininkai uoliai matavo žemės sklypus.
„Paaiškėjo, kad namukai jau įtraukti į Turto banko parduodamų objektų sąrašą. Tokia žinia mums kojas pakirto – svarstome, kaip subalansuoti verslo ir visuomenės santykius, o valdininkams rūpi tik pinigai“, – stebėjosi prie Urbo kalno tėvo stogdengio plaktuku kaukšėjusi R.Ravaitytė-Meyer.
Nidiškiai gūžčioja pečiais, kodėl istorinio švyturio pastatų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje likimu rūpinasi tik Finansų ministerija, atstūmusi aplinkosaugininkus, kultūros paveldo specialistus.
Galbūt Turto banko darbuotojai nepasitiki Neringos savivaldybe, irgi organizuojančia viešųjų pirkimų aukcionus, kuriuose seni ir apleisti pastatai pardavinėjami už beprotiškas kainas?
Nidoje už tualetą – vilos kaina
Pernai Neringos savivaldybės įmonė „Komunalinio turto valdymas“ 30 kvadratinių metrų ploto tualetą Nidos centre pardavė už 274 tūkst. eurų – už tiek Ispanijos kurortuose lietuviai gali įsigyti 180 kvadratinių metrų ploto apartamentus su vaizdu į jūrą ir baseinu.
Šis Lietuvoje, ko gero, brangiausias tualetas bendra konstrukcija sujungtas su kitai savivaldybės įmonei „Neringos vandenys“ priklausiusiu siurblinės pastatu. Abu statiniai yra bendrame 7,22 aro ploto žemės sklype. Siurblinės pastatas nupirktas kiek anksčiau už beveik 192 tūkst. eurų.
Pardavus siurblinę ir tualetą, bendroji šių 125 kvadratinių metrų ploto statinių kaina kiek daugiau nei 7 arų plote šoktelėjo iki 466 tūkst. eurų. Tokiame infrastruktūros teritorijoms priskiriame sklype vieno aukšto pastatu galima užstatyti apie 180 kvadratinių metrų – kiek daugiau nei užstatyta dabar.
Jokia paslaptis, kad tikrąją senųjų pastatų, taip pat ir Nidos švyturio komplekso namukų, „Mediko“ vilų, jų priklausinių vertę apibrėžia ne patys statiniai, o jiems priklausančio sklypo dydis, leidžiamos žemės paskirties keitimo bei užstatymo galimybės.
Nors švyturininkų apleisti pastatai prie Urbo kalno dar neparduoti, prie jų dirbę įmonės „Valstybės žemės fondas“ matininkai jau rinko duomenis detaliesiems planams. Paprastai tokius planus užsako ne pardavėjai, o fiziniai ar juridiniai asmenys po to, kai viešuosiuose aukcionuose įsigija pastatus
Neringos bičiuliai ištiesė ranką
„Gal pardavėjai jau žino, kas nusitaikė į Nidos švyturio namukus, kokie potencialūs pirkėjai gali dalyvauti aukcionuose – nori viską padėti ant lėkštutės?“, – gudriai šypsosi neringiškiai.
Jų žiniomis, Turto banko specialistus labiau domino ne vertingosios istorinio komplekso prie Urbo kalno savybės, o galimybės sujungti kai kurių statinių žemės sklypus, keisti jų paskirtį.
Mušamųjų koncerto aidas nuo Urbo kalno šlaitų, regis, atsirito iki sostinės, sujaudino nidiškį parlamentarą, Liberalų sąjūdžio atstovą Andrių Bagdoną. Jo iniciatyva Seime buvo surengtas parlamentinės Neringos bičiulių grupės pasitarimas.
Posėdyje, dalyvaujant nekilnojamąjį turtą Neringoje įsigijusiems parlamentarams konservatoriui Mykolui Majauskui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui bei buvusiam kurorto merui Antanui Vinkui, buvo aptarti švyturio komplekso statinių tvarkymo ir eksploatavimo klausimai.
Virš jūros lygio 79 metrus iškilęs Nidos švyturio bokštas prieš dvejus metus patikėjimo teise perduotas Neringos muziejams. Tai priminę parlamentarams neringiškiai pažymėjo, kad toks spendimas visoms kurorto kultūros įstaigoms buvo lyg naujas impulsas galvoti apie istorinių pastatų įveiklinimą, šiuolaikiškas ekspozicijas, interaktyvius žaidimus, tarptautinius projektus.
Pareikalavo investicijų plano
Nidos švyturio komplekso statiniai sujungti ryšio, elektros energijos, šilumos tiekimo linijomis. Iki šiol energija į gelžbetoninį švyturio bokštą tiekiama iš administracinio pastato Urbo kalno papėdėje. Ten išlikusi autentiška automatikos valdymo įranga, kurios niekas tinkamai neprižiūri.
„Jeigu buvęs švyturininkų turtas būtų pardavinėjamas dalimis, planai pritaikyti statinius kultūros reikmėms pakibtų ore. Naujiesiems šeimininkams mažiausiai rūpėtų integruoti juos į bendrąjį Urbo kalno kultūros, istorijos ir urbanistikos vertybių kompleksą“, – įsitikinusi R.Meyer-Ravaitytė.
Net ir po išsamių aiškinimų Finansų ministerija abejojo, ar tikslinga visą Nidos švyturio kompleksą perleisti Neringos muziejams. Viceministras Gediminas Norkūnas, įžvelgęs daug neapibrėžtumo, netikėjo, kad Neringos savivaldybė gebės parengti tinkamą statinių įveiklinimo projektą, sutelkti jų tvarkybai ir išlaikymui reikalingas valstybės, Europos Sąjungos investicijas.
Finansų ministerija iš neringiškių pareikalavo ne idėjų rinkinio, o konkretaus verslo plano.
Medikų poilsiavietė – kurortui
Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis bandė išsklaidyti G.Norkūno baimę: „Pinigų iš valstybės neprašome – švyturio pastatų tvarkymo, jų įveiklinimo, investicijų projektus rengtume vietinio biudžeto lėšomis, finansinę atsakomybę prisiimtų savivaldybė. Pagrindinis mūsų tikslas – išsaugoti, atgaivinti vertingą istorijos ir kultūros paveldą, kad juo galėtų naudotis visuomenė“.
Savivaldybės įmonė „Neringos muziejai“ jau kibo į darbą – investicijų projektas bus užbaigtas kitą savaitę. Tarpiniai variantai buvo derinami su atsakingais Finansų ministerijos specialistais.
Kurorto kultūros bendruomenė iš Turto banko, pasak N.Lendraičio, tikisi sulaukti ne mechaniško kaukšėjimo aukcionų plaktukais pardavinėjant valstybės nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje, o rimtesnio dėmesio savivaldybių prolemoms, supratingumo, rekomendacijų, geranoriškos paramos.
Neringiškiai jau galėtų pūsti pergalės ragą – nuspręsta poilsio namus „Medikas“ perduoti savivaldybeipagal panaudos sutartį. Itin gardžiu kąsniu nekilnojamojo turto pirkėjams vadinami medikų statiniai su teniso kortais – paskutinis dar neprivatizuotas valstybės turtas Nidoje.
Paveldosaugininkų užkardos
Tiesa, N.Lendraitis neskuba džiaugtis: „Nidos bendruomenė galės triumfuoti tuomet, kai laikinosios panaudos sutartį dėl „Mediko“ pastatų pasirašys sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys“.
„Mediko“ poilsio namuose jau apgyvendinti iš karo zonų atvykę ukrainiečiai pabėgėliai. Už kultūros paveldo išsaugojimą kovojantys neringiškiai pirmuosius svečius pasveikino per meninę protesto akciją „Pietūs pas švyturininką“ – ant Urbo kalno buvo iškelta Ukrainos vėliavos.
Staiga sukruto ir Kultūros paveldo departamentas – mat paaiškėjo, jog ne visi istorinio Nidos švyturio komplekso statiniai, technologiniai įrenginiai, mechanizmai buvo įrašyti į Nekilnojamųjų Kultūros paveldo vertybių registrą, nenustatytos visos vertingosios jų savybės.
Paveldosaugininkams ištaisius dokumentuose tyčia ar netyčia įveltas klaidas ir netikslumus, fiziniams ir juridiniams asmenims nebus lengva kurtis prie Urbo kalno – statyti čia naujus gyvenamuosius kotedžus, organizuoti detaliuosius planus keičiant žemės paskirtį.
