K.Göke su giminaičiais naujųjų mokslo metų pradžioje šitaip pasveikino profesinio ugdymo centro, rengiančio uosto, laivybos, laivų statybos ir remonto specialistus, bendruomenę. Šios mokymo įstaigos duris rugsėjį pirmą kartą atvėrė 164 moksleiviai.
Statytojo vardas įpareigoja
Specializuoto profesinio mokymo centro vadovas Egidijus Skarbalius pažymėjo, jog būtent K.Göke's senelis P.W. Lindenau tarpukariu inicijavo laivų statybos proveržį Lietuvos jūrų transporte, o tai, pasak jo, neatsiejama nuo šiais laikais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių pramonės įmonių veiklos bei pasiekimų.
„Mūsų mokykla pavadinta žymaus laivų statytojo ir inžinieriaus P.W. Lindenau vardu. Tai lyg priesakas auklėtiniams tobulėti, įgyti žinių, atveriančių kelius į darbo rinką“, – sakė specialistus jūrų pramonei ir laivynui ugdančio mokymo centro vadovas.
P.Lindenau profesinio mokymo centre rengiami laivų korpusų surinkėjai, kondicionavimo sistemų ir įrengimų montuotojai, suvirintojai, elektrikai, jūrininkai, virėjai, motoristais, elektrikai, metalo apdirbimo staklininkai, santechnikai.
Pagal naujas mokymo programas šiemet pradėti ugdytiitin pageidaujami keleivinių laivų aptarnavimo darbuotojai (stiuardai), atsinaujinančių energetikos įrenginių montuotojai.
„Mokykla, kurios pavadinimas primena mano senelio P.Lindenau darbus, aktualizuoja istorijos saitų suvienytų šalių ir žmonių partnerystę, jų poreikį draugauti. Tarp jų ir mes, išeiviai iš Klaipėdos krašto. Dabar Europa yra mūsų visų bendrieji namai“, – viešnage mieste, kuriame jo giminė prieš šimtą metų įkūrė laivų statyklą ir mašinų gamyklą džiaugėsi K.Göke.
Anūkui įteiktas medalis
P.Lindenau giminaičiai aplankė profesinio mokymu centrą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, apžiūrėjo uosto teritorijoje dar išlikusį senąjį elingą, kurio pašonėje tarpukariu laivų statykla ir mašinų gamykla. Istorinę šeimos verslo vėliavą jie perdavė šalia elingo įkurdintam nedideliam, bet įdomiam P.Lindenau muziejui.
Svečius pasveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Vokietijos garbės konsulas Arūnas Baublys, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (LLSRA) prezidentas Arnoldas Šileika, jos direktorius Viktoras Čepys, Jūrininkų sąjungos, Laivų savininkų, Krovos kompanijų asociacijos, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai.
Kultūros renginių organizatorių K.Göke maloniai nuteikė žinia, kad P.Lindenau statyklos elingas dar tarnauja ne tik pramonei, bet ir menui. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) šį statinį pavertė milžiniška dekoracija po atviru dangumi – elingo erdvėje nuskambėjo didinga vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“.
Vokiečių laukė dar viena staigmena – Vakarų laivų gamyklos vadovas A.Šileika LLSRA įsteigą P.W. Lindenau atminimo medalį, teikiamą labiausiai nusipelniusiems Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonės atstovams, perdavė K.Göke šeimai.
Sužavėjo opera elinge
„Klaipėdoje jaučiuosi kaip namuose, džiaugiuosi, kad Baltijos šalys, nusimetusios okupanto jungą, yra laisvos. Jausti, jog laisvė yra būtina kaip oras, ypač svarbu dabar, matant agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje“, – dėkodamas už dėmesį jo šeimai pažymėjo šioje šalyje ne kartą viešėjęs, ukrainiečių menininkų koncertus Vokietijoje organizavęs K.Göke.
Garsaus laivų statytojo anūkas apgailestavo negalėjęs gyvai išvysti buvusios P.Lindenau laivų statyklos elinge parodytos, didelio atgarsio sulaukusios R Wagnerio operos. Tiesa, klaipėdietiškos „Skrajojančio Olando“ versijos vaizdo įrašą jis matė, žavėjosi Modesto Pitrėno diriguojamu KVMT simfoniniu orkestru, choru, vietiniais ir kviestiniais solistais.
„Išties grandiozinis, kvapą gniaužianti pastatymas, talentingi kūrėjai, nuostabi publika. Su teatralais jau aptarėme kelias idėjas, kurias galėtume įgyvendinti senajame elinge sutelkę jėgas. Ketinu atvykti Klaipėdą su savo kolegomis - tada plačiau apie tai pakalbėtume“, – naujus projektus brandina ne tik koncertus, filmus, bet ir operas režisuojantis K.Göke.
Svajonė – statyti laivus
Tarpukariu garsios P.W. Lindenau laivų statyklos vardas sovietmečiu buvo pamirštas – niekas net neužsimindavo, jog šioje įmonėje 1922-1944 metais buvo pastatyta daugaiu kaip 80 įvairaus tipo ir tonažo laivų. Stingant užsakymų, mašinų gamykloje buvo surenkami autobusai, net ir lėktuvai.
„Mano senelis, darbininko vaikas, tapęs inžinieriumi, 1919 metais Klaipėdoje, Pietiniame rage, supirko smulkias įmonėles ir, įkūrė industrinę laivų statyklą. Joje buvo du dokai ir du vilkikai. Nežinau, kodėl jo mintys nukrypo būtent į laivus – veikiausiai įžvelgė perspektyvą, matė, kad gali įgyvendinti savo svajones, jis atkaklliai to siekė“, – prisiminimais dalijosi K.Göke.
Vėluvos (dabar Znamenskas Kaliningrado srityje) gimęs P.Lindenau iš Klaipėdos laivų dailidžių bendrovės perimtoje teritorijoje prie Kuršių marių 1919 metais įkūrė savo įmonę „Shiffswertf Memel Lindenau&Cie., Eizen-und „Schiffswerft Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei“ („Klaipėdos laivų statykla. Geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla“).
Greitai čia iškilo liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, laivų statybos halės. 1922 metais P.Lindenau įmonė Hamburgo laivininkystei „Hapag“ pastatė pirmąjį Klaipėdoje plieninį jūrų laivą – 69 metrų ilgio garlaivį „Cattaro“.
Šuolis į tarptautinę rinką
Klaipėdos magistrato užsakymu 1927 metais į vandenį buvo nuleistas sustiprinto korpuso garlaivis-keltas „Stadt Memel“, net ir žiemą plaukiojęs iš Klaipėdos į Kuršių neriją.
„Klaipėdos garlaivių laivininkystės bendrovei“ P.Lindenau statykla perdavė dviejų sraigtų dvigubu vardu pavadintą laivą „Kuršių Marės-Kurische Haff“, kuriame tilpo 1000 keleivių.
Tarpukariu Lietuvos laivyną 1933 metais papildė dar vienas Klaipėdos valdžios užsakymu pastatytas motorlaivis-keltas „Smiltynė“. 1936-1977 metais P.Lindenau įmonėje nuleistas į vandenį keleivinis laivas „Admiral“, keltas „Nehrung“.
Tarptautinėje rinkoje didėjo naujų, greitesnių laivų paklausa, todėl P.Lindenau plėtė įmonės pajėgumus. Įsigytas plaukiojantis dokas, atkovotoje iš Kuršių marių teritorijoje įrengtas laivų elingas su kranu. Tiksliai nežinoma, kada iškilo šis didžiulis metalo konstrukcijų statinys, ar planuota jį uždengti stogu. Kad ir kaip ten būtų buvę, elingas tarnavo neilgai.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse P.Lindenau įmonėje pastatytame didžiausiame elektros turbinų varomame laive „Helgoland“ (ilgis – 106 metrų, plotis – 13 metrų) tilpdavo 2000 žmonių. Laivas tais laikais plukdydavo keleivius iš Hamburgo uosto į Helgolando salą, jo statyba užsakovams kainavo apie 4 milijonus litų.
Dokus išplukdė į Vokietiją
Nacių valdomoje Vokietijoje P.Lindenau įmonė dirbo karo laivynui – statė daugiausiai minų tralerius. Kukshafeno uoste atsidūręs keleivinis laineris „Helgoldand“ buvo paverstas bendrabučiu, jį nusiaubė gaisras. Britai 1948 metais į šio laivo triumus suvertė nacių nespėto panaudoti cheminio ginklo atsargas ir nuskandino su visu kroviniu Šiaurės jūroje.
P.Lindenau įmonės veikla nutrūko Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai Sovietų Sąjungos kariuomenė priartėjo prie Klaipėdos. Raudonarmiečiai čia sutelkė didžiulės pajėgas. Per vadinamąją „Mėmelio operaciją“ stategiškai svarbus uostamiestis buvo daužomas iš pabūklų, bombarduojamas iš oro – vokiečių įgula po trijų mėnesių apsiausties ėmė trauktis.
P.Lindenau planai žlugo – evakuojant įmonę vertinga įranga sukrauta į dokus ir išplukdyta Rytprūsių link. Toks buvo Trečiojo reicho vado Adolfo Hitlerio įsakymas – nieko nepalikti priešui. Į Vokietiją perkelti ir keli tūkstančiai darbininkų su šeimomis.
„Mažasis dokas nuplukdytas į Pilau (dabar Baltijskas). Velkamas toliau jis nuskandintas atviroje jūroje per lėktuvų antskrydį. Kitas didesnis atsidūrė Gotenhafene (Gdynė, Lenkija), o paskui pergabentas į Kylį“, – pasakojo Klaipėdos laivų statybos pramonės tyrinėtojas ir metraštininkas V.Čepys.
Išlikęs garlaivis – Neapolyje
P.Lindenau statykloje sumontuoti laivai dar raižydavo įvairius vandenis ir po karo. Daug kartų keitęs pavadinimus „Cattaro“ plaukiojo tris dešimtmečius, kol perlūžo užplaukęs ant seklumos Pietų Afrikos pakrantėje. Kitas garlaivis, perstatytas į keleivinį laivą ir pavadintas „Pana Wodna“, iki 1980 metų tarnavo Gdansko (Lenkija) nardytojų klubui.
Dar viena Klaipėdos uosto puošmena garlaivis „Kuršių Marės“ – Kurisches Haff", 1937 metais iš Šiaurės Vokietijos į Lietuvą atplukdęs nuo nacių teroro sprunkančius pirmuosius žydus, po Antrojo pasaulinio karo audrų atsidūrė Italijoje – ilgai gabeno keleivius populiariu maršrutu Kaprio sala – Neapolis.
Kalbama, kad šis 1928 metais P.Lindenau įmonėje statytas garlaivis, italų pervardytas į „Feraglione“, dar yra tvirtas ir galėtų plaukioti. Tačiau beveik šimto metų sulaukęs senolis rūdija Neapolio uoste, jeigu dar nesupjaustyta į metalo laužą.
P.Lindenau verslą Klaipėdoje po karo priminė tik elingo griaučiai ir cechai. SSRS žuvų pramonės ministerija čia įkūrė kitą laivų remonto įmonę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ją privatizavo verslininko Bronislovo Lubio koncernas Achemos grupė.
Dvasinės giminystės saitai
P.Lindenau šeima, su išgelbėtu doku ir kita manta nusigavusi iki Vokietijos, ten netinginiavo - prie Šiaurės ir Baltijos jūras jungiančio Kylio kanalo įsteigė kitą įmonę. Atkaklus išeivis iš Klaipėdos krašto pirmąjį laivą Kylyje nuleido į vandenį 1952 metais. Vėliau savo verslą perleido įpėdiniui – sūnui Haroldui Lindenau.
Pastarajam iškeliavus į Anapilį, P.Lindenau anūkas Dirkas prieš dešimtmetį paskelbė apie šimtamečio šeimos verslo pabaigą. Kylyje bankrutavusią įmonę įsigijusi viena privati investicijų kompanija pavadinimo nepakeitė – ji tebedirba.
„P.Lindenau sumanytas prekės ženklas - beveik toks pat kaip ir senasis Klaipėdos herbas, tik laivelis apačioje pavaizduotas kitaip. Manau, kad toks logotipas atspindi klaipėdietiškas laivų statybos tradicijas, senojo Mėmelio ženklus", – kalbėjo ne tik senelio įmonės autentišką vėliavą, bet ir jo portretą profesinio mokymo centrui padovanojęs K.Göke.
K.Göke neslėpė giminės dvasinės bendrystės pajūčio: „Kaip meno sferos žmogus, kultūros renginių režisierius dirbdamas dažnai pagalvoju, kad raškau to pačio medžio vaisius – ar statai laivą, ar kuri kokį nors spektaklį, reikia geros idėjos, bendraminčių, tinkamos komandos ir sutarimo. Šios aplinkybės vienodai svarbios ir laivų, ir operų statytojams“.
