Ne vienas kaunietis žino seną fotografiją, kurioje matyti Senamiestis ir Nemuno krantinėje prišvartuoti bei upe plaukiantys laivai. Tačiau mažai kas atsimena, kas yra šios istorinės fotografijos autorius.
Dar mažiau kauniečiai žino, kad Izraelyje garbinama poetė kilusi iš Kauno ir savo kūryboje minėdavo šį miestą.
Prireikė daug metų, kad abi šios asmenybės būtų prisimintos ir įamžintos.
Dovaną miestui įteikė vengras
Užsukančiųjų į Aleksoto apžvalgos aikštelę laukia naujovė. Toje vietoje, iš kurios atsiveria įspūdinga miesto panorama, įkurdintas naujas meno kūrinys, vaizduojantis seną, XIX amžiuje naudotą dumplinį fotoaparatą.
Ant jo pritvirtintos dvi stiklinės lentelės. Ant vienos pasitelkus geležies oksidą atspausta sena Kauno fotografija, kurioje galima įžiūrėti arkikatedrą baziliką, Vytauto bažnyčią, Nemuno krantinę ir laivus. Matyti, kad tada, kai nuotrauka buvo daryta, Nemune klestėjo laivininkystė.
Taip pat pritvirtinta ir lentelė, kurioje matyti barzdoto vyro atvaizdas.
Šią skulptūrą – „Pirmoji Kauno fotografija“ – sukūrė skulptorius Lukas Šiupšinskas. Menininkas pasakojo, kad nuotraukoje įamžintas vengrų fotografas A.Rochrbachas. 1861 metais jis keliavo po Rusijos imperiją, jam buvo užsakyta fotografuoti tuo metu tiesto geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva darbus.
Tų metų spalio mėnesį fotografas lankėsi Kaune ir įamžino kelis miesto vaizdus. Viena fotografijų, kurioje matyti Kauno senamiestis, yra seniausia Kauną įamžinusi nuotrauka.
Atrado ir tikrąją vietą
Skulptorius pasakojo, kad bandė ieškoti vietos, iš kur fotografija buvo daryta. Pamatė, kad dabar tai apžėlęs kalno šlaitas ir skulptūros toje vietoje pastatyti neįmanoma. Tačiau Aleksoto apžvalgos aikštelė yra visai netoli tos vietos.
„Man pasirodė įdomu, kad pirmąją mano gimtojo miesto nuotrauką padarė užsienietis. Tai tarsi jo dovana kauniečiams. Dabar kauniečiai ir miesto svečiai mėgsta fotografuotis Aleksoto apžvalgos aikštelėje, todėl pamaniau, kad skulptūra čia ir tiktų“, – sakė L.Šiupšinskas.
Kaune ieškojo pėdsakų
O ant Kęstučio gatvės 16B namo pavaizduota iš Kauno kilusi, 1935 metais į Izraelį išvykusi poetė L.Goldberg, kadaise gyvenusi gretimame Kęstučio gatvės 18-ajame name, kuris neišliko. Greta moters portreto piešinyje įkomponuotas L.Goldberg eilėraštis „Pušys“ lietuvių ir hebrajų kalbomis.
Kūrinyje poetė lygina save su pušimi, įleidusia šaknis dviejose tėvynėse. Ji prisimena pirmąją jų – Lietuvą ir kalba apie tai, kad jos širdyje ir Izraelis, ir Lietuva yra vienodai svarbios šalys.
Įamžinti šios kūrėjos atminimą idėja kilo menotyrininkei Daivai Price.
Kaunietė pasakojo, kad, kaip ir daugelis lietuvių, apie L.Goldberg nebuvo girdėjusi, bet į Kauną vis atvykdavo svečių iš Izraelio, kurie ieškodavo šios poetės pėdsakų, nes ji savo kūryboje dažnai minėdavo Kauną.
Prieš kelerius metus D.Price pati lankėsi Izraelyje. Jai teko pasinaudoti taksi paslaugomis. Menotyrininkė pasakojo, kad taksi automobilį vairavęs 60-metis vyras paklausė, iš kur ji atvyko. Kai išgirdo minint Kauną, iš karto pasakė, kad tai gimtasis L.Goldberg miestas.
„Sužinojau, kad Izraelyje yra jau ne viena karta žmonių, kurie garbina jos kūrybą. Kaune jokio pagerbimo ženklo L.Goldberg nebuvo, todėl kilo mintis ją įamžinti gatvės meno kūriniu“, – pasakojo D.Price.
Piešinį ant pastato Kauno centre sukūrė dailininkas Linas Kaziulionis.
Poetė ir rašytoja
L.Goldberg gimė 1911 metais Karaliaučiuje, bet kai dar buvo vaikas, su motina įsikūrė Kaune ir visada sakė, kad yra gimusi šiame mieste. Čia ji baigė mokyklą, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, vėliau mokėsi Vokietijoje. Būdama 22 metų grįžo į Lietuvą, bet 1935-aisiais išvyko į Palestiną. Izraelyje 1970 metais ir mirė.
Moteris – garsi poetė, rašytoja, kūrusi hebrajų kalba ir vertusi literatūrą iš 10 kalbų. Į hebrajų kalbą ji išvertė ir lietuvių liaudies dainų.
Kasmet Izraelyje Nepriklausomybės dienos proga skamba L.Goldberg eilėraštis „Pušys“, tapęs populiaria daina. Šiuolaikiniai dainos atlikėjai ir klausytojai dažniausiai net nepagalvoja, kad jos eilės – ne apie Izraelį, o apie pirmąją L.Goldberg tėvynę Lietuvą.
