Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus rinkinyje saugomi įvairūs M.Petrauskui priklausę daiktai. Muzikas nemažą gyvenimo dalį praleido JAV.
Šiais metais muziejininkai pristato įdomiausius su M.Petrausku susijusius eksponatus.
Muziejininkė Irma Grigaitytė pasakojo, kad užaugęs muzikos pilnoje aplinkoje – tėvas buvo vargonininkas, o motina – puikaus balso choro giesmininkė, M.Petrauskas manė, jog mokytis muzikos privalu kiekvienam. Nuo mažens pripratęs girdėti motinos dainuojamas lietuvių liaudies dainas, ypač vertino liaudies meną.
M.Petrauskas manė, kad, turėdami tokį gausų turtą, privalome jį išlaikyti, – muzikai turi rinkti ir harmonizuoti liaudies dainas, o visuomenė jas dainuoti.
Todėl nenuostabu, kad didžiausią muzikinį kompozitoriaus palikimą sudaro daugiau kaip 200 originalių ir harmonizuotų liaudies dainų.
Viena jų – harmonizuotos zanavykų liaudies dainos „Atneša diedas kukulių viedrą“ rankraštis. Gaidos užrašytos ant natų popieriaus, viršuje nurodoma, kad kūrinį „padainavo Stankienė, Brooklyne“.
Taip pat matomas užrašas „štukaunai“. Tai reiškia, kad dainą derėtų atlikti linksmai, smagiai ir su gera nuotaika.
Kukuliai minimi ir vienuose kompozitoriaus užrašuose. Rudame sąsiuvinyje, į kurį M.Petrauskas rašė XX amžiaus 3–4 dešimtmečiais, matyti lapelis su ranka užrašytu linksmu pamokymu, kad geriausiai mokytis lietuvių kalbos sekasi išalkus, kartojant: „Aš valgau kukulius, tu valgai kukulius...“
