Pasižvalgius po pastatą, jau galima pasigrožti rūmų architektūriniu stiliumi, kuris primena XIX amžiaus kurortines vilas. Akį traukia įspūdingo storio sienų rąstai, įdomi planinė struktūra. Tačiau kol nėra detalesnių tyrimų, rūmų architektūrinė raida lieka neaiški. Dabar dvaro sodyboje tęsiami svirno gelbėjimo darbai, įrengiamas laikinas stogas.
Istorinės žinios apie šį dvarą gana skurdžios. Žinoma, kad XIX a. jis priklausė dvarininkui Fiodorui Paškevičiui. Iš jo dvarą įsigijo Kornelijus Makarskis ir jo žmona Marija Mackevičiūtė-Makarskienė. Sutuoktiniams mirus, 1882 m. dvarą paveldėjo sūnus Anupras Makarskas. Prieš 1914 m. jis samdė žmones, kad šie mokytų lietuviškai skaityti ir rašyti kumečių vaikus.
1914 m. dvaras paminėtas juodraštinėje Balninkų priešvedybinės apklausos knygoje. Dvarą Anupras Makarskas valdė iki 1922-ųjų. Tuo metu teritorija buvo apsodinta medžiais, būta dviejų tvenkinių, sodo. Vykdant žemės reformą, 1926 m. balandžio 28 d. žemės reformos valdyba nutarė Libertavos dvarą perimti iš A. Makarsko įpėdinių (apytikriai 200 ha žemės). Dalis likusios žemės atiteko A. Makarsko sesers vyrui A. Prušinskui.
Sovietiniais metais dvaro patalpose veikė mokykla, o paskui tuose pastatuose kolūkis apgyvendino žmones, kurie dvare gyveno iki maždaug 2010 metų. Ilgą laiką vyko teisminiai ginčai dėl dvaro sodybos priklausomybės. Ne kartą spaudoje mirgėjo antraštės apie sunykusią dėl valdžios institucijų ginčų dvaro sodybą, kurios ateitis atrodė beviltiška. Mat dvaro sodyboje karaliavo gamta, po truputį pasiglemždama visa, ką žmogus buvo sukūręs. Į dvaro vidų galėjo patekti pašaliniai asmenys, dėl to galimai neišliko dalis elementų.
2020 m. birželio 5 d. Libertavos dvarą perėmė ir patikėjimo teise pradėjo valdyti Turto bankas, o 2022 metais buvo paskelbtas viešas jo aukcionas. Tik atsiradus naujajam valdytojui, dvaras imtas gaivinti ir tvarkyti. Pirmiausia išvalytos ir išvežtos šiukšlės, nuolaužos. Išramsčius konstrukcijas, uždengus laikiną stogą, nuplėšus nudriskusius sovietinius tapetus, sutvirtinus sienas, atsivėrė išlikusių fragmentų grožis: erdvių struktūra, autentiškas išplanavimas.
Stebina išlikusių durų, langų apvadų, karnizų gausa, puošnūs krosnių koklių fragmentai. Itin malonus aukščių ir pločių santykis sukuria didybės jausmą. Net ir tokios būklės rūmai neprarado savo iškilumo, vis dar geba perteikti subtilius XIX a. architektūrinius sprendinius. Spėjama, kad tiek rūmų išorė, tiek vidus buvo tinkuoti, vidaus sienos galimai dekoruotos.
„Fabrilis Studium“ komanda kruopščiai ramstė, tvirtino kiekvieną konstrukciją, įvertindama kiekvieną autentišką detalę ir taip tvarkydama jau ne pirmą ir ne antrą medinį apleistą dvarą. Tai leidžia formuoti metodiką, kaip turi būti dirbama su istoriniais mediniais pastatais.
Nors laukia didelių darbų maratonas, KPD viliasi, kad rezultatas nustebins visus, neabejingus mediniam kultūros paveldui. MB „Libertavos dvaro“ ryžtas imtis nelengvo restauravimo darbo – įkvepiantis pavyzdys visiems medinio paveldo valdytojams ir gerbėjams.
