![La Prusse : Suivant les Nouvelles Observations de Messrs. de l'Academie Royale des Sciences, etc. Augmentées de Nouveau. A Leide (Leiden) : chez Pierre vander Aa, [1714–1729]. 1 žemėlapis (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).](https://media.lrytas.lt/images/2023/07/11/070140140-f2de396b-d3b4-468b-b512-5cdc892d0f5d.jpg)
Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ (režisierius Povilas Mataitis, dailininkė Dalia Mataitienė). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15 minint Žalgirio mūšio 579 metines.
Spektaklyje skamba autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai, pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Švento Rašto ištraukas, M. Mažvydo „Katekizmusa prasty žadei“ ir kitą medžiagą, įprasminamas tautos dvasingumas, kaip amžinoji vertybė.
Dalios Mataitienės atkurti prūsiški drabužiai byloja apie išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą. Tai lietuvninkų merginų ir moterų drabužiai: archajiškoji marginė, atkurta iš K. Hartknochto veikalo „Senoji ir Naujoji Prūsija“ (1684 m.) piešinio, apsiaustas–pamuštinė, aukštos, juodos, cilindro pavidalo kepurės, pavaizduotos T. Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ ( 1690 m.).
Įdomūs ir kitų veikėjų kostiumai: evangelikų kunigo drabužis, metraštininkų apsiaustai, viduramžiškos mados skrybėlės, lietuvninkų tradiciniai drabužiai (XVI-XVII a.)
Parodoje pabrėžiamas buvusioje prūsų teritorijoje gyvenusių žmonių išskirtinis indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją. Kartografijoje iki XVIII a. pradžios Prūsijos hercogystės teritorijai priklausiusios baltų žemės buvo vadinamos senaisiais Prūsos žemių pavadinimais: Nadruva, Skalva, Semba, Barta, Galinda.
1547 m. čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, o 1653 m. – pirmoji lietuviškoji gramatika, Jonas Bretkūnas 1579–1590 m. pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė, o autorių kolektyvas 1735 m. išleido Bibliją. 1706 m. kunigas Jonas Šulcas parengė pirmąją pasaulietinio turinio lietuvišką grožinės literatūros knygą „Ezopo pasakėčios“, o Kristijono Donelaičio poema „Metai“, parašyta apie 1765–1775 metus, yra žinomiausias lietuvių grožinės literatūros kūrinys, lyg didžiulis kalnas iškylantis tarp lietuviškų katekizmų, giesmynų ir pamokslų.
XIX a. Karaliaučiuje ir ypač Tilžėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos lotyniškais rašmenimis – katekizmai, nedideli traktatai, lietuvių literatūros klasikų veikalai, laikraščiai Aušra“ ir „Varpas“, kuriuos lietuvių knygnešiai slapta pergabendavo per sieną ir platindavo Didžiojoje Lietuvoje.
Tilžėje įsikūrė Lietuvių literatūros draugija, veikė lietuviškos draugijos ir susivienijimai. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, kuriame Teologijos fakulteto studentai galėjo pramokti lietuviškai. Mažojoje Lietuvoje vyko gerokai aktyvesnis kultūros gyvenimas nei Didžiojoje, kur lietuviai kentė Rusijos valdžios priespaudą.
Parodoje eksponuojamos knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvninkus vaizduojantys piešiniai iš K. Schuetzo (1592 m.), F.S. Bocko (1782 m.) ir Ch, Hartknocho (1684 m.) leidinių.
Dailininkės D. Mataitienės spektakliui sukurti drabužiai reflektuoja su Mažosios Lietuvos gyventojų drabužiais, kurie išlaikė seniausius bruožus dėl protestantiško konservatyvumo įtakos ir išsiskyrė santūriomis tamsiomis spalvomis.
Raštuoti, spalvingi lietuvninkių merginų ir moterų drabužiai verti išskirtinio dėmesio: skirtingi merginų ir ištekėjusių moterų galvos apdangalai, dvejopai dėvima archajiškoji marginė, XVI-XVII a. lietuvninkų kasdieniniai tradiciniai drabužiai (sermėgos, trumpos kelnės, baltos puskojinės ir veltinės skrybėlės – magierkos) ir kiti rūbai yra sutinkami tik šiame regione.
Tautiniai drabužiai Mažojoje Lietuvoje nuo seno buvo dėvimi kaip šventinis rūbas, kaskart keičiant bei įvairinant jo dalis ir ieškant vis naujų derinimo būdų. Vienaip buvo rengiamais per vestuves, kitaip einant į svečius ar į bažnyčią.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 – mečiui, bus eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos, Šilutės Hugo Šojaus muziejuose, Dovilų etninės kultūros centre.
Parodos metu įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, suaugusiesiems bus pasiūlyta spalvinga edukacinė ir kultūrinių renginių programa. Kviesianti į užsiėmimus, ekskursijas, susitikimus, koncertus.
Parodos rengėjas – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Dovilų etninės kultūros centras.
Komanda: parodos kuratorius V. Vareikis, projekto vadovė J. Armonaitė, parodos architektė I. Šimkonytė, parodos dizaineris V. Žumbys, techninis įgyvendinimas MB „Montažo Fėjos“. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
