Šių metų Lietuvos muziejų kelio tema – „Europos ženklai Lietuvoje: gotika“. Ji sumanyta pasitelkiant Česlovo Milošo (Czeslawas Miloszas (1911–2004)) esė „Gimtoji Europa“, kurią Nobelio premijos laureatas sukūrė emigracijoje. Tai esė apie Europą rytų europiečio, rašytojo akimis, kurios įžvelgė kaip būti Europoje ir jaustis europiečiu, nepamirštant gimtosios vietos, o kartu jaučiant ir suvokiant įvairių Europos kultūrų sąveiką.
Visą vasarą muziejų ir parodų erdvių lankytojai buvo kviečami į šios programos renginius Dzūkijoje (gegužės 18 – birželio 11 d.), Suvalkijoje (Sūduvoje) (birželio 12 – liepos 2 d.), Mažojoje Lietuvoje (liepos 3 – liepos 23 d.) Žemaitijoje (liepos 24 – rugpjūčio 20 d.).
Aukštaitijos regione programa prasidėjo dar rugpjūčio 21 d. ir artimiausiomis savaitėmis kviečia lankytojus renginių gausa. Duris į muziejų parodas, saugyklas, bibliotekas atvers Biržų krašto muziejus „Sėla“, Zarasų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, Utenos krašto muziejus, Senoji Zapyškio bažnyčia, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Atvykusiųjų lauks muziejininkų parengtos ekspozicijos, pasakojimai, gotikos ženklų paieškos senuosiuose leidiniuose, rūsiuose, legendose, meno kūriniuose.
Rugsėjo 5 ir 6 dienomis paroda „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ lankytojus pakvietė iš karto dviejuose Lietuvos miestuose. Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir Zarasų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius lankytojus supažindins su Trakų istorijos muziejaus parengta ekslibrisų paroda.
Rugsėjo 8 d. Utenos kraštotyros muziejus kviečia į senųjų leidinių parodą „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“. Uteniškiai muziejininkai didžiuojasi, kad vieno svarbiausių Vakarų civilizacijos ženklų – raštijos paminklai yra saugomi ir Utenos kraštotyros muziejuje. Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas Antanas Namikas (1887–1980) muziejui padovanojo surinktą archeologijos ir senųjų, XVIII a., raštų kolekciją. Muziejaus fonduose saugoma dalis kraštotyrininko Antano Pakalnio (1892–1984) Klevėnų k., Anykščių r. įkurto muziejaus eksponatų, tarp jų ir XVII a. leidiniai, spausdinti gotišku šriftu. Jie dar niekada nebuvo rodyti lankytojams!
Nespėjusius rugpjūčio pabaigoje dalyvauti ekskursijose senojoje Zapyškio bažnyčioje, tai padaryti kviečiame rugsėjo 8 d. vakare (18.00). Zapyškio istorija prasidėjo XVI amžiaus pradžioje, kuomet didikai Sapiegos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro gavo žemių su valstiečiais, ir manoma, Zapyškį tikėjosi paversti įtakingu miestu, prekybos centru. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią supa istorijos, kuriose darniai jungiasi mitai, legendos ir faktai. Ekskursijos metu sužinosite, kodėl ji vadinama Lietuvos bažnyčių motina, išgirsite apie bažnyčios architektūrinį unikalumą, pamatysite, kokiais išskirtiniais eksponatais bažnyčia garsėjo iki XX amžiaus pradžios, kuomet buvo nuspręsta uždaryti nuolat potvynių užliejamą ir vienišą kairiajame Nemuno krante likusią šventovę.
Į ypatingą kultūrinį susitikimą „Madonų su kūdikiu vaidmuo Vakarų ir Lietuvos religinėje vizualinėje kultūroje“ rugsėjo 9 d. kviečia Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Jame ne tik išgirsite kada ir kaip gotikos stiliaus menas atkeliavo į Lietuvą, bet ir kartu apžvelgsite muziejuje saugomas gotikines Madonas. „Veliuonos Madona“– viena gražiausių gotikinių skulptūrų Lietuvoje. Ši skulptūra rasta užmūryta rūsio sienoje, 1964 m. restauruojant Kauno Dominikonų bažnyčią. Žinoma, kad Madona iš Veliuonos bažnyčios 1931 m. buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje, po to pateko į Bažnytinio meno muziejų ir karo metu slepiama užmūrijant bei bandant ją išsaugoti . „Madonos su kriauše“ skulptūros kilmė nežinoma. 1931 m. ji buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje, po parodos deponuota Bažnytinio meno muziejui. 1994 m. „Madona su kriauše“ buvo grąžinta Valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui (dabar – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), 1994–1997 m. restauruota Vilniuje.
Ką labiau domina architektūra, o ypač senieji rūsiai, tuos tą pačią rugsėjo 9 d. į kultūrinę popietę „Maironio rūmų ir rūsių istorija“ kviečia Maironio lietuvių literatūros muziejus.
Nors Maironio lietuvių literatūros muziejus įkurtas vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus rūmuose, gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių mieste ir puikiai išsilaikę iki šiol. Šiuose rūmuose jų yra keli, visi skirtingi ir įdomūs, ir tik šios ekskursijos metu galėsite pamatyti visus, nes, paprastai, lankytojai į kai kuriuos nekviečiami!
Rugsėjo 15 d. į edukacinį užsiėmimą „Gotikos abėcėlė“ jaunuosius smalsuolius kviečia Rokiškio krašto muziejus. Tyzenhauzo alėjoje vyksiančiame užsiėmime dalyvaujantys bus supažindinami su gotikos stiliaus istorija ir raida, jo svarbiausiais elementais.
Rugsėjo 21 d. Lietuvos muziejų kelio programa kviečia į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Čia vyks paskaita „Gotikos ženklai Vilniaus pilyje: nuo Ankstyvosios mūrinės pilies iki didžiųjų kunigaikščių rezidencinių rūmų“ ir teminė ekskursija „Gotikos epochos mūrai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“.
Paskaitoje klausytojai sužinos, kaip pati ankstyviausia Lietuvos mūrinė gynybinė pilis per XIII a. pab.–XVI a. pr. laikotarpį tapo didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Bus apžvelgti pagrindiniai šios epochos gynybinių ir reprezentacinių statinių raidos bruožai, archeologiniai radiniai bei įdomesni kasdienio gyvenimo aspektai. Paskaitą skaitys archeologai Egidijus Ožalas ir Gintautas Striška. Po paskaitos muziejus kvies į apžvalginę ekskursiją susipažinti su gotikos atspindžiais jo nuolatinėje ekspozicijoje.
Rugsėjo 22 d. dar kartą susitikti kviečia Utenos kraštotyros muziejus. Šį kartą tai grįžtamojo pobūdžio renginys/akcija „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“. Pakvietę ieškoti atsakymo į klausimą: „Kokius gotikos veidus galima pamatyti Utenos krašte?“, muziejininkai kvies savo gerbėjus dalyvauti akcijoje. Nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 22 d. muziejaus socialinių tinklų paskyroje uteniškius (ir ne tik!) ragina aplankyti Utenos krašto piliakalnius, nusifotografuoti ir atsiųsti nuotrauką (-as) į muziejų. O rugsėjo 22 d. lankytojus kviečia į kultūros popietę patyrinėti piliakalnių ir palaidojimo vietų radinių, rasti panašumų ir skirtumų tarp vietos meistrų ginklų ir įrankių bei atvežtinių iš užsienio, diskutuoti, remiantis šiais pavyzdžiais, apie Europos ženklus Lietuvoje ir mūsų krašte, Lotynų civilizacijos įtaką mūsų baltiškajai tapatybei.
Rugsėjo 27 d. senojoje Zapyškio bažnyčioje planuojamas Lietuvos muziejų kelio programos „Gimtoji Europa“ 2023 m. temos „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ uždarymo renginys, kuriame bus apibendrintos šių metų patirtys, bei pradedama ruoštis kitų metų projektui.
2023–2028 m. truksianti kultūros paveldo sklaidos programa kasmet kvies į muziejų kelią, siūlantį lankytojams pažinti Europos lotyniškosios civilizacijos ženklus Lietuvoje, atrasti jų vertę ir svarbą mūsų tapatybei: „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ – 2023 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“ – 2024 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Barokas – 2025 m.“; „Europos ženklai Lietuvoje: Klasicizmas“ – 2026 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Istorizmas“ – 2027 m. (neogotika, neorenesansas, neobarokas, neoklasicizmas ir kt.); „Europos ženklai Lietuvoje: Modernas“ – 2028 m.
Projekto programos organizatorius – Lietuvos muziejų asociacija
Projekto partneriai – Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija
Informacinis partneris – Lietuvos radijas ir televizija
Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Išsami „Lietuvos muziejų kelio“ programa www.muziejukelias.lt
* * *
„Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ artimiausių renginių Aukštaitijos regione programa (rugsėjo 5 -27 dienomis)
Rugsėjo 5 d. (antradienis) – rugsėjo 28 d. (ketvirtadienis)
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbo laiku
Paroda „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“
Paroda „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“, parengta bendradarbiaujant su Trakų istorijos muziejumi, atskleidžia viduramžių meno esmę tarp šviesos ir šešėlių, tarp sklindančio spindulio ir jo atspindžio, tarp valdančios niūrios askezės ir estetinių pajautų. Natūralią šviesą, atsispindinčią nuo raižytų skulptūrų paviršių ar sklindančią pro bažnyčių ir katedrų vitražus, viduramžių teologai prilygino dieviškajai šviesai. Viduramžių menas išmaniai išnaudojo šiuos šviesos efektus, kuriais nuolat transformavo, modifikavo ir kūrė vaizdą bei vaizdinius. Perfrazuojant iškilųjį prancūzų meno istoriką Henrį Fociloną (1881–1943), gotikos meno tvariniai yra subtilus gilaus šešėlio tinklelis, glaudus ir ištisinis, kuriame ornamento ir atvaizdo labirintas glaudžiasi prie akmens luito...
Trakų miesto gotikinio paveldo estetikoje galime atrasti visko: ramesni paviršiai ir modeliavimas didelėse paprastose plokštumose, ant kurių lengvai krenta šviesa, XIV–XVI amžiaus pradžią primenantys architektūros paminklų, išlaikančių romaninės kaligrafijos monumentalumą, spinduliuojantys vitražai, gotikinė tapyba ir freskos, meninės raiškos priemonėmis „cituojančios“ Šventąjį Raštą, žemiškąjį gyvenimą priešpriešinančios dangiškajai istorijai. Tai buvo kvietimas menininkams pasidalinti ekslibrisuose įkūnijamais apmąstymais apie lietuviškąją gotiką kaip viduramžių Lietuvos „modernizmą“. Kviečiame į Lietuvos gotikinį paveldą pažvelgti visiškai naujai, visapusiškai, pabandyti išspręsti tokias sudėtingas istorines problemas kaip oksimoroną „tamsos šviesa“.
Renginys mokamas (muziejaus lankytojo bilietas)
Organizatorius Biržų krašto muziejus „Sėla“, J. Radvilos g. 3, Biržai, tel. + 370 450 33390
Susitikime Biržų krašto muziejuje „Sėla“, J. Radvilos g. 3, Biržuose
Rugsėjo 6 d. (trečiadienis) – rugsėjo 27 d. (trečiadienis)
Bibliotekos darbo laiku
Paroda „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“
2022 m. Trakų istorijos muziejus jau 6 kartą vykdydamas projektą paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ Konkurso tikslas – populiarinti knygos ženklą ir tęsti konkurso rengimo tradiciją. Parodoje eksponuojami kompetentingos vertinimo komisijos įvertinti ir atrinkti geriausi 4 – 19 metų konkurso dalyvių darbai.
Trakų miesto gotikinio paveldo estetikoje galime atrasti visko: ramesni paviršiai ir modeliavimas didelėse paprastose plokštumose, ant kurių lengvai krenta šviesa, XIV–XVI amžiaus pradžią primenantys architektūros paminklų, išlaikančių romaninės kaligrafijos monumentalumą, spinduliuojantys vitražai, gotikinė tapyba ir freskos, meninės raiškos priemonėmis „cituojančios“ Šventąjį Raštą, žemiškąjį gyvenimą priešpriešinančios dangiškajai istorijai. Tai buvo kvietimas menininkams pasidalinti ekslibrisuose įkūnijamais apmąstymais apie lietuviškąją gotiką kaip viduramžių Lietuvos „modernizmą“. Kviečiame į Lietuvos gotikinį paveldą pažvelgti visiškai naujai, visapusiškai, pabandyti išspręsti tokias sudėtingas istorines problemas kaip oksimoroną „tamsos šviesa“.
Renginys nemokamas
Organizatorius Zarasų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus edukacinė erdvė, D. Bukonto g. 20, Zarasai, tel. + 370 385 43581
Susitikime Zarasų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje Vaikų literatūros skyriaus edukacinėje erdvėje, D. Bukonto g. 20, Zarasuose
Rugsėjo 8 d. (penktadienis)
16.00 val.
Paroda „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“
16.00 val. – Utenos kraštotyros muziejus kviečia lankytojus į senųjų leidinių parodą „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“
Vienas svarbiausių Vakarų civilizacijos ženklų – raštija, kurios paminklai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje. Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas Antanas Namikas (1887–1980) muziejui padovanojo surinktą archeologijos ir senųjų, XVIII a., raštų kolekciją. Muziejaus fonduose saugoma dalis kraštotyrininko Antano Pakalnio (1892–1984) Klevėnų k., Anykščių r. įkurto muziejaus eksponatų, tarp jų ir XVII a. leidiniai, spausdinti gotišku šriftu. Jie dar niekada nebuvo rodyti lankytojams. Parodoje bandysime atsakyti į klausimą, kodėl vienoje knygoje yra kreipinys: „Malonus Žmogau, Mylėk ir gerbk Senovės knygą...“. Kalbėdami apie keturių šimtmečių istorijos epochą, pristatysime skirtingus gotikos veidus, kuriuos galima pamatyti Utenos krašte: raštiją, amatus, karybą.
Renginys nemokamas
Organizatorius Utenos krašto muziejus, Utenio a. 3, Utena, tel. +370 389 61637
Susitikime Utenos krašto muziejuje, Utenio a. 3, Utenoje
Rugsėjo 8 d. (penktadienis)
18.00 – 18.40 val.
Ekskursija „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“.
18.00 val. – Senoji Zapyškio bažnyčia laukia lankytojų ekskursijoje „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“.
Lankytojai kviečiami į gotikinę Švento Jono Krikštytojo bažnyčią – Zapyškio vizitinę kortelę, puošiančią ir dabartinį miestelio herbą. Zapyškio istorija prasidėjo XVI amžiaus pradžioje, kuomet didikai Sapiegos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro gavo žemių su valstiečiais, ir manoma, Zapyškį tikėjosi paversti įtakingu miestu, prekybos centru. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią supa istorijos, kuriose darniai jungiasi mitai, legendos ir faktai. Ekskursijos metu sužinosite, kodėl ji vadinama Lietuvos bažnyčių motina, išgirsite apie bažnyčios architektūrinį unikalumą, pamatysite, kokiais išskirtiniais eksponatais bažnyčia garsėjo iki XX amžiaus pradžios, kuomet buvo nuspręsta uždaryti nuolat potvynių užliejamą ir vienišą kairiajame Nemuno krante likusią šventovę. Ateikite, pamatykite, išgirskite – Zapyškis nebe Nemuno, o kultūros potvynis.
Renginys nemokamas
Organizatorius Senoji Zapyškio bažnyčia, Muziejaus g. 1, Zapyškis, tel. +370 608 34591
Susitikime Senojoje Zapyškio bažnyčioje, Muziejaus g. 1, Zapyškyje
Rugsėjo 9 d. (šeštadienis)
12.00 ir 15.00 val.
Kultūrinis susitikimas „Madonų su kūdikiu vaidmuo Vakarų ir Lietuvos religinėje vizualinėje kultūroje“
12.00 ir 15.00 val. – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia lankytojus į kultūrinį susitikimą „Madonų su kūdikiu vaidmuo Vakarų ir Lietuvos religinėje vizualinėje kultūroje“. Būtina išankstinė registracija tel. +370684 84388
Gotikos stiliaus menas politiškai ir istoriškai susiformavęs XII amžiaus Prancūzijoje, paplito visoje Europoje, tačiau ne vienodais laiko tarpais. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę saviti gotikiniai statiniai atėjo drauge su krikščionybe keliais amžiais vėliau, palikdami ryškų pėdsaką. Deja, to negalima pasakyti apie visas šio laikotarpio meno šakas. Ne vienas vertingas dailės kūrinys buvo nublokštas ar sunaikintas pro mūsų kraštą praūžus karams ir sukilimams. Dabar tokių vaizduojamųjų ir taikomųjų dirbinių, prie kurių meldėsi tūkstančiai, į kuriuos krypo maldininkų akys, išlikę vos pavieniai. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia susitikti ir kartu apžvelgti Muziejuje saugomas gotikines Madonas. Nuo Lietuvos ir Vakarų Europos istorinio konteksto, ikonografijos elementų, stiliaus bei simbolizmo iki diskusijos apie tai, kam sakraliniame mene suteikiamas pirmumas – estetiniam atvaizdui ar žinios skleidimui.
„Veliuonos Madona“– viena gražiausių gotikinių skulptūrų Lietuvoje. Ši skulptūra rasta užmūryta rūsio sienoje, 1964 m. restauruojant Kauno Dominikonų bažnyčią. Žinoma, kad Madona iš Veliuonos bažnyčios 1931 m. buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje, po to pateko į Bažnytinio meno muziejų ir karo metu slepiama užmūrijant bei bandant ją išsaugoti .
„Madonos su kriauše“ skulptūros kilmė nežinoma. 1931 m. ji buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje, po parodos deponuota Bažnytinio meno muziejui. 1994 m. „Madona su kriauše“ buvo grąžinta Valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, 1994–1997 m. restauruota Vilniuje.
Renginiai mokami (muziejaus lankytojo bilietas)
Organizatorius Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaunas, tel. +370 684 84388
Susitikime Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune
Rugsėjo 9 d. (šeštadienis)
14.00 – 15.00 val.
Kultūrinė popietė „Maironio rūmų ir rūsių istorija“
14.00 val. – Maironio lietuvių literatūros muziejus laukia lankytojų kultūrinėje popietėje „Maironio rūmų ir rūsių istorija“
Nors Maironio lietuvių literatūros muziejus įkurtas vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus rūmuose, gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių mieste ir puikiai išsilaikę iki šiol.
Kultūrinės popietės metu vyks ekskursija „Maironio rūmų ir rūsių istorija“, tad išgirsite pasakojimą apie dar XVIII a. viduryje statytus, 1909 m. Maironio įsigytus rūmus ir besikeitusius jų savininkus. Susipažinsite su muziejaus įkūrimo ir gyvavimo iki šių dienų istorija. Sužinosite, kokią paslaptį saugo XV–XVI a. vieni seniausių Kauno mieste gotikiniai rūmų rūsiai. Šiuose rūmuose jų yra keli, visi skirtingi ir įdomūs, ir tik šios ekskursijos metu turėsite puikią galimybę pamatyti visus, nes, paprastai, lankytojai į kai kuriuos nekviečiami. Taip pat apžiūrėsite Maironio butą ir išgirsite įdomų pasakojimą apie poeto gyvenimą Kaune. Po ekskursijos kviesime neskubėti, pasivaikštinėti po Maironio puoselėtą sodą, pasivaišinti arbata.
Renginys mokamas (muziejaus lankytojo bilietas)
Organizatorius Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13, Kaunas, tel. +370 618 26887
Susitikime Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Rotušės a. 13, Kaune
Rugsėjo 15 d. (penktadienis)
13.00 – 15.00 val.
Edukacinis užsiėmimas „Gotikos abėcėlė“
13.00 val. – Rokiškio krašto muziejus kviečia į edukacinį užsiėmimą „Gotikos abėcėlė“
Tyzenhauzų alėjoje pristatysime Konstantino Tyzenhauzo piešinį „Rokiškio gotika“, supažindinsime su gotikos stiliaus istorija ir raida, jo svarbiausiais elementais.
Renginys nemokamas
Organizatorius Rokiškio krašto muziejus, Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis, tel. +370 683 82466
Susitikime Rokiškio krašto muziejuje, Tyzenhauzų g. 5, Rokiškyje
Rugsėjo 21 d. (ketvirtadienis)
18.00 – 19.45 val.
Paskaita „Gotikos ženklai Vilniaus pilyje: nuo Ankstyvosios mūrinės pilies iki didžiųjų kunigaikščių rezidencinių rūmų“.
Teminė ekskursija „Gotikos epochos mūrai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“.
18.00–19.00 val. Paskaita „Gotikos ženklai Vilniaus pilyje: nuo Ankstyvosios mūrinės pilies iki didžiųjų kunigaikščių rezidencinių rūmų“
19.00–19.45 val. Teminė ekskursija „Gotikos epochos mūrai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai siūlo pažinti XIII a. pab. Vilniuje pradėtą statyti pirmąją mūrinę gynybinę pilį, kuri gotikos epochoje patyrė vieną didžiausių pilies plėtros etapų. Archeologiniai tyrimai atskleidė nemažai duomenų apie XIII a. pab – XVI a. pr. architektūrą, pasaulėžiūrą ir kasdienį gyvenimą. Radiniuose atsispindi vieni ankstyviausių valstybės heraldinių ženklų, nemaža radinių dalis išsiskiria prabanga ir unikalumu, kas tik patvirtina, kad Vilniuje buvo pagrindinė valdovų rezidencija. Gotikos epochos pabaigą Vilniaus pilyje vainikuoja XVI a. pr. vėlyvosios gotikos stiliumi pastatyti nauji ištaigingi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciniai rūmai, katedra ir kiti pastatai, iš esmės pakeitę senosios pilies struktūrą, išvaizdą ir pobūdį.
Paskaitoje klausytojams pristatysime, kaip pati ankstyviausia Lietuvos mūrinė gynybinė pilis per XIII a. pab.–XVI a. pr. laikotarpį tapo didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Bus apžvelgti pagrindiniai šios epochos gynybinių ir reprezentacinių statinių raidos bruožai, archeologiniai radiniai bei įdomesni kasdienio gyvenimo aspektai. Paskaitą skaitys archeologai Egidijus Ožalas ir Gintautas Striška.
Po paskaitos kviesime į apžvalginę ekskursiją susipažinti su gotikos atspindžiais Muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.
Renginiai nemokami
Organizatorius Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Katedros a. 3, Vilnius, tel. +370 5 2127476
Susitikime Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmauose, Katedros a. 3, Vilnius
Rugsėjo 22 d. (penktadienis)
16.00 val.
Kultūros popietė / akcija „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“
16.00 val. – Utenos kraštotyros muziejus kviečia lankytojus į kultūros popietę / akciją „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“
Ieškant atsakymo į klausimą: „Kokius gotikos veidus galima pamatyti Utenos krašte?“, toliau tęsime paieškas Utenos apylinkėse, mat neišliko pirmosios bažnyčios, nebuvo mūrinių pilių, tačiau prekybiniais keliais į mūsų kraštą keliavo žinios, idėjos, naujovės.
Nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 22 d. muziejaus socialinių tinklų paskyroje uteniškius (ir ne tik!) kviesime aplankyti Utenos krašto piliakalnius, nusifotografuoti ir atsiųsti nuotrauką (-as) į muziejų. O rugsėjo 22 d. lankytojus kviesime į kultūros popietę patyrinėti piliakalnių ir palaidojimo vietų radinių, rasti panašumų ir skirtumų tarp vietos meistrų ginklų ir įrankių bei atvežtinių iš užsienio, diskutuoti, remiantis šiais pavyzdžiais, apie Europos ženklus Lietuvoje ir mūsų krašte, Lotynų civilizacijos įtaką mūsų baltiškajai tapatybei. Visų, kurie ne tik aplankys bent vieną piliakalnį, bet ir atvyks į kultūros popietę, lauks prizai.
Renginys nemokamas
Organizatorius Utenos krašto muziejus, Utenio a. 3, Utena, tel. +370 389 61637
Susitikime Utenos krašto muziejuje, Utenio a. 3, Utenoje
Rugsėjo 27 d. (trečiadienis)
11.00 – 15.00 val.
Uždarymo renginys „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“
11.00 val. – Lietuvos muziejų asociacija, Senoji Zapyškio bažnyčia kviečia asociacijos narius į uždarymo renginį
Lietuvos muziejų kelio programos „Gimtoji Europa“ 2023 m. temos „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ uždarymo renginys
Renginys tik su išankstine registracija Lietuvos muziejų asociacijos nariams
Organizatorius Lietuvos muziejų asociacija, Senoji Zapyškio bažnyčia
Susitikime Senojoje Zapyškio bažnyčioje, Muziejaus g. 1, Zapyškyje
