Istorinės atminties sąsajos su šiandienos iššūkiais
Pasak Liudo Mažylio, ekspozicijos pristatymas Europos Parlamento erdvėse Rusijai vykdant agresyvų karą prieš Ukrainą įgauna ypatingą prasmę.
„Dirbdamas Europos Parlamente pastebėjau, kad trūksta platesnio lyginamojo požiūrio apie regiono valstybių – nuo Suomijos iki Ukrainos – kūrimąsi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo. Dabar visos šios valstybės (išskyrus Ukrainą, kol kas) yra įsiliejusios ir į Europos Sąjungą, ir į NATO. Paroda užfiksuoja daug pradinių išeities taškų ir kuria laiko bei erdvės foną šių dienų politikos aktualijomis suvokti, politinį diskursą ateities iššūkiams įveikti“, – teigia EP narys prof. L.Mažylis.
Ekspozicija parengta bendradarbiaujant su septynių valstybių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos – istorinės atminties institucijomis. „Esu labai dėkingas Kauno regioninio valstybės archyvo vadovui Gintarui Dručkui, kurio parengta paroda sudaro pagrindą dabartinei ekspozicijai. Jo dėka turėjau galimybę ekspozicijoje pateikti kruopščiai sukauptą, kai kada primirštą, archyvinę medžiagą – politinių ir visuomenės veikėjų nuotraukas bei svarbiausius šių tautų valstybingumą patvirtinančius dokumentus, tokius kaip nepriklausomybės deklaracijos (įskaitant Vasario 16-osios Aktą), autentiški protokolai ir kt. Juose atsispindi dvišaliai ir daugiašaliai regiono šalių santykiai Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metu, taip pat dokumentai, žemėlapiai verčia vėl ir vėl permąstyti, su kokiais iššūkiais ir grėsmėmis buvo susidurta anuomet, kokia jėga destabilizuoja regioną dabar“, – parodos eksponatus aptaria L.Mažylis.
Išskirtinis dėmesys – regiono nuo Suomijos iki Ukrainos saugumui
L.Mažylio teigimu, paroda „Helsinki to Kyiv: Back to the Future“ siekiama ne tik koncentruotai ir akcentuotai papasakoti apie naujos, modernios ir demokratinės Europos gimimą kaip tiesioginę Pirmojo pasaulinio karo pabaigos pasekmę, bet kartu kelti diskusiją apie regiono saugumo iššūkius.
„Pirmojo pasaulinio karo pabaigą reikėtų vertinti kaip demokratijos triumfą Europoje: kūrėsi naujos nepriklausomos valstybės, įskaitant ir Lietuvą. Bet net ir paskelbus nepriklausomybę, savo laisvę ir valstybių sienas reikėjo apginti. Rusija (tuomet bolševikinė) nė nemanė susitaikyti su „savo“ teritorijų netektimi. Siekiant stiprinti saugumą, buvo galvojama apie regiono saugumo stiprinimą. 1920 metais įvyko ir Buldurių (Latvija) konferencija, kurioje svarstyta net karinė-gynybinė sąjunga. Bet dėl brendusių Lietuvos ir Lenkijos nesutarimų to padaryti nepavyko“, – teigia prof. L.Mažylis.
Pasak europarlamentaro, parodos pavadinimas simbolinis: nepriklausomų valstybių paskelbimas po Pirmojo pasaulinio karo suteikė viltį, bet negarantavo regioninio stabilumo, o mūsų gyvenamas laikmetis grąžina prie neišspręstų problemų, tačiau kartu ženklina ir naują suvokimą: į NATO įstojus Suomijai, galimybės tapti NATO nare privalo sulaukti ir Ukraina. „Šio regiono saugumą užtikrinti gali visų šių valstybių buvimas viename gynybiniame aljanse. Istorinė dimensija vienareikšmiškai liudija tai. Tą ir bandysime pristatyti kartu su Briuselio kolegomis“, – teigia politikas prof. L.Mažylis.
Parodos atidaryme dalyvaus Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Roberts Zyle, pasisakys Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos atstovai europarlamentarai, Ukrainai atstovaus nevyriausybinės organizacijos „Promote Ukraine“ Briuselyje įkūrėja ir vadovė Marta Barandyi.
