„Dirbdamas buvau net praradęs apetitą. Jonas mosavo kaltu iš peties – jam reikėjo daugiau kalorijų“, – pasakojo skulptorius Regimantas Midvikis.

Prieš du dešimtmečius šiam tada 56 metų tauragiškiui menininkui bei jo pagalbininkui Jonui Virbauskui teko nelengva užduotis – per vienuolika mėnesių nukalti iš granito paminklą karaliui Mindaugui.

Monumentas Vilniuje, prie Lietuvos nacionalinio muziejaus, atidengtas 2003 m. liepos 6 dieną, minint Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines.

Ne vieną kilogramą svorio numetęs skulptorius prisipažino, jog sulyso ne todėl, kad daug dirbo, bet dėl to, jog labai nervinosi.

„Vienintelį Lietuvos karalių reikėjo įamžinti akmenyje per trumpą laiką. Darbas buvo intensyvus, aš nuolatos jaučiau psichologinę įtampą. O norint gerai padaryti darbą, būtina nuo skulptūros atsitraukti, padaryti pertrauką, po to pažvelgti į ją nauju žvilgsniu. Man teko Mindaugą matyti ir dieną, ir naktį“, – tąsyk kalbėjo R.Midvikis, kuris 2015-aisiais iškeliavo anapilin.

Šis rašinys – iš lrytas.lt ciklo „Atsukam laiką“

Nepasitikėjo savo jėgomis

Paminklo Mindaugui konkursą 2001 metų spalį paskelbė Vilniaus savivaldybė bei Architektų sąjunga.

Tauragėje gyvenantis R.Midvikis apie konkursą sužinojo tik tada, kai jam paskambino architektas Ričardas Krištapavičius ir pasiūlė išbandyti laimę. Su šiuo architektu skulptorius jau dalyvavo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui konkurse.

[[ge:lrytas:lrytas:30515635]]

Skulptorius sutiko, tačiau savo artimiausiems žmonėms – draugei Aldevinai ir broliui Juozui prisipažino nepasitikįs savo jėgomis.

„Regimantas priėmė pasiūlymą, bet kurį laiką teko jį įkalbinėti žengti toliau“, – sakė Aldevina.

2002 metų kovą vertinimo komisija iš 38 pateiktų darbų išrinko penkias geriausias idėjas, o vėliau konkurso laimėtoju paskelbė skulptorių R.Midvikį su architektų grupe – Algimantu Nasvyčiu, R.Krištapavičiumi ir Inesa Alistratovaite.

Intensyvus darbas išvargino

Menininkas apsidžiaugė, jog jo projektas pripažintas geriausiu.

„Kiekvienas skulptorius tikisi laimėti. Nudžiugau, nes buvo didelė konkurencija. Bet buvo per mažai laiko, kad galėčiau išpuoselėti projektą. O dirbdamas visuomet ką nors pakoreguoji – niekada iš karto nepavyksta padaryti taip, kaip nori. Nežinau, ar tai blogai, ar gerai“, – kalbėjo tauragiškis.

R.Midvikio sukurtas paminklas – 3,5 metro aukščio.

Lietuvos valdovas sėdi soste, rankose laiko skeptrą ir išminties obuolį. Paminklo postamentą juosia Saulės kalendorius, kuriame sužymėtos krikščioniškos bei pagoniškos šventės.

Intensyvus darbas skulptorių išvargino. Mindaugą jis net sapnuodavo.

„Aš pervargau ir be migdomųjų vaistų nebegalėjau gyventi. Dvi paskutines savaites beveik nemiegojau – nervinausi, ar spėsiu laiku baigti“, – neslėpė tauragiškis.

Paminklas iš Tauragės į Vilnių buvo išvežtas 2003 m. birželio 28-ąją.

Draugė nusipelnė dovanos

Kurdamas monumentą skulptorius jautė savo draugės Aldevinos paramą.

„Aš nesu abejinga jo kūrybai. Bendraudama su Regimantu įsitikinau, kad jis yra ne tik menininkas, bet ir technokratas. Kai jis dėsto mintis, man lieka tik linkčioti galvą – visas mano išsilavinimas nublanksta“, – atviravo inžinierė mechanikė.

[[ge:lrytas:lrytas:746325]][[ge:lrytas:lrytas:3031034]]

Dirbantiems vyrams ji kiekvieną dieną gamindavo valgį, nešdavo arbatos.

„Aš tegalėjau Regimantą palaikyti morališkai, tačiau man sunkiai sekėsi jį sutramdyti – jis buvo virtęs nervų kamuoliu. Matydavau, kad jis yra suirzęs, nors ir stengdavosi slėpti savo būseną. Jam būtų buvę daug lengviau dirbti, jeigu mokėtų trenkti kumščiu į stalą, išsirėkti, bet Regimantas nerimą kaupė savyje“, – pasakojo moteris.

„Aldevina taip pat nusipelnė dovanos, tik dar nežinau, ką jai padovanosiu. Ji mums labai padėjo“, – prisipažino skulptorius.

Atokvėpis – kalnuose

R.Midvikis ir J.Virbauskas darbą pradėdavo 8 valandą.

„Po pietų jie valandą pailsėdavo kiemelyje prie gėlyno, gerdavo kavą. Vakarieniauti juos kviesdavau 21 valandą“, – pasakojo Aldevina.

Kurdamas Mindaugo paminklą R.Midvikis tik kelis kartus galėjo pailsėti. Jis atsikvėpė, kai buvo padarytas modelis iš gipso.

2003-iųjų vasario pabaigoje, palikęs vieną J.Virbauską kalti akmens, Regimantas išvyko į Slovakiją paslidinėti. Tačiau ir į kalnus važiavo, ir iš jų grįžo su mintimis apie Mindaugą.

„Jis buvo laikinai susituokęs su karaliumi, bet aš nesijaučiau nuošalyje“, – juokavo Aldevina.

Norėjo žmonių supratimo

Tauragiškis menininkas nekūrė abstrakčios skulptūros. Jis įsitikinęs, kad abstrakcija būtų sunkiau priimtina žiūrovams.

„Paminklai kuriami visuomenei. Labai gerai, kai skulptorius suvokia, ko žmonės nori. Džiaugsiuosi, jei dauguma mano paminklą pamėgs, o ne tik toleruos“, – kalbėjo menininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:30515546]]

Skulptorius norėjų, kad žmonės, žiūrėdami į jo kūrinį, matytų ne vien karaliaus veidą, tačiau ir „susimąstytų apie valstybės šaknis, kurios siekia taip toli, kad yra ne tik akimis neįžvelgiamos, o ir mintimis nelengvai aprėpiamos“.

Karaliaus veidą skulptorius kūrė taisyklingą, tačiau tai, pasak jo paties, jokiu būdu ne psichologinis portretas.

Menininkai pakluso vaizduotei

Ne tik R.Midvikis, o ir kiti dailininkai, šimtmečius kuriantys vienintelio Lietuvos karaliaus atvaizdus, nežino, kaip Mindaugas atrodė iš tikrųjų. Apie tai neužsimenama nė viename rašytiniame istorijos šaltinyje, neišlikęs nė vienas jo portretas.

Netgi nežinoma, kur karalius palaidotas, todėl ir pagal kaukolės kaulus neįmanoma nustatyti jo bruožų.

Nepaisydami to, karalių dailininkai piešia, kuria mozaikas, vitražus ir skulptūras.

Visi karaliaus Mindaugo atvaizdai – menininkų vaizduotės kūriniai. Negalima laikyti autentiškais ir meno kūriniuose užfiksuotų šio kilmingo vyro atributų – šalmo, šarvų, apdarų, ginkluotės.

„Po tokiu laiko sluoksniu palaidotos autentikos beveik neįmanoma atkurti“, – kalbėjo Vilniaus dailės akademijos profesorius Alfredas Širmulis.

Konsultantai – istorikai

Bene daugiausia kūrinių Mindaugui yra skyręs išeivijos skulptorius Vytautas Kašuba.

Vilniaus arkikatedros zakristijoje esantis reljefas „Mindaugas – Lietuvos karalius“ – tai išdidintas V.Kašubos medalis.

Šis skulptorius taip pat sukūręs impozantišką Mindaugo biustą ir net keletą paminklo karaliui variantų, kurių vienas 1995 metais pastatytas Druskininkuose.

Dar vieną karalių Mindaugą galima pamatyti Vilniaus arkikatedros zakristijoje. Tai – vitražas, kurį sukūrė Vilniaus dailės akademijos docentas Bronius Bružas.

„Įsivaizdavau, jog tai buvo valdingas vyras, kuris nelabai kreipdavo dėmesį nei į jį pakrikštijusį vyskupą Kristijoną, nei į visa kita: parodė pirštu, kad katedra turi stovėti čia, – tenedrįsta niekas prieštarauti“, – apie vitražą kalbėjo B.Bružas.

Kaip aprengti bei apginkluoti karalių, vitražistą konsultavo istorikai.

(„Lietuvos rytas“, 2003 m.)

Nenupučiamos istorijos dulkės: visi karaliaus Mindaugo atvaizdai – menininkų vaizduotės kūriniai Atsukam laiką