Ilga kelionė į laisvę – reivo ritmu Lukiškių kalėjimo komplekse – tarptautinė paroda

Parodoje pasakojama Lietuvos reivo istorija, eksponuojami garsių menininkų kūriniai, taip pat pačios bendruomenės skolinti autentiški daiktai.

Lankytojai taip pat gali apžiūrėti ir Lukiškių kalėjimo erdves, kurios dar niekada nebuvo atvertos plačiajai visuomenei.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, atgavus nepriklausomybę, Lietuvos jaunimui reivas tapo nelegaliu arba pusiau legaliu vakarietiško gyvenimo simboliu.

Reivo scenos augo įvairiuose miestuose – nuo Vilniaus ir Kauno iki Marijampolės ar Panevėžio. Kiekvienas jų kūrė savitą ritmą ir tapatybę.

Vakarėliai vyko apleistose bombų slėptuvėse, buvusiose kareivinėse, sporto salėse, net kolūkių pastatuose arba bibliotekų kavinėse. Reivas tapo laisvos kultūrinės ir estetinės saviraiškos erdve jaunimui, ką tik mačiusiam Sovietų Sąjungos griūtį.

Paroda siūlo galimybę pažinti Lietuvos reivo kultūrą – nuo pirmųjų vakarėlių iki klubų, nuo šokių aikštelių iki instaliacijų, nuo individualaus kūno patyrimo iki bendruomeninių utopijų.

Daiktai iš vakarėlių parodoje susipina su garsių menininkų kūriniais, reiverių istorijomis ir išskirtine Lukiškių kalėjimo erdve.

Paroda sukurta padedant reivo bendruomenei – ji dalinosi istorijomis ir atsiminimais, skolino eksponatus, meno kūrinius.

„Bendruomenėms reikia suteikti galimybę pačioms pasakoti savo istoriją, – pažymėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė. – Todėl esu dėkinga, kad prie parodos savo atsiminimais, eksponatais ir kūriniais prisidėjo tiek daug reivo bendruomenės narių.“

Specialiai parodai „Rave Nation“ atvertos Lukiškių kalėjimo erdvės, kurios anksčiau nebuvo pasiekiamos lankytojams. Išskirtinėse kalėjimo erdvėse surengta paroda užkrečia lankytojus tikro reivo emocijomis ir dovanoja nepamirštamos patirties.

„Mums buvo privilegija atverti reivui dar niekada nematytas Lukiškių kalėjimo komplekso erdves. Parodos kuratorės Justė Kostikovaitė ir Egla Mikalajūnė atliko neįtikėtiną darbą. Parodos turinys ir ją lydintys renginiai jau spėjo sulaukti dėmesio iš įvairių bendruomenių“, – sakė vienas Lukiškių kalėjimo pertvarkymo autorių Martynas Butkevičius.

Atskirose ekspozicinėse erdvėse dokumentuojami skirtingi elektroninės muzikos aspektai: muzikos sklaidos kanalai, klubinė infrastruktūra, reiverių bendruomenės, vakarėlių vizualinė kultūra, mada, šokių maratonai.

Čia įsikomponuoja ir menininkų darbai – nuo instaliacijų apie šokių aikštelės permainas iki performansų, perteikiančių transcendentinio šokio patirtį. („Sostinė“)