Vienos dienos dirbtuvėse daug dėmesio skirta klausimui, kaip šiandien aktualiai, jautriai ir įtraukiančiai kalbėti apie žydų paveldą ir Holokausto istoriją. Kartu su tarptautiniais ekspertais dalyviai analizavo šiuolaikiniams muziejams kylančius iššūkius ir ieškojo naujų metodų bei požiūrių, leidžiančių prasmingai perteikti daugiasluoksnes ir sudėtingas temas skirtingoms auditorijoms.
Diskusijose nagrinėti auditorijų įtraukimo būdai, pasakojimo strategijos, edukacijų vaidmuo, darbo su archyvais iššūkiai bei muziejų darbas neapibrėžtumo laikais. Taip pat aptartos inovatyvios praktikos, padedančios kurti paveikias muziejines patirtis ir stiprinti ryšį su auditorija.
„Svarbu ne tik tai, kaip kalbamės tarpusavyje, bet ypač tai, kokias žinias ir vertybes perduodame visuomenei. Turime tai daryti atsakingai, remdamiesi kuo gilesniu žinojimu ir supratimu. Tikiu, kad šios dirbtuvės gali mus praturtinti, sustiprinti per patirčių mainus ir paskatinti toliau mokytis vieniems iš kitų. Tikiuosi, kad ir ateityje tęsime šį keitimąsi patirtimi, drauge kurdami įvairesnę, atviresnę ir atsakingesnę visuomenę“, – prieš dirbtuvių pradžią sakė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Sergejus Kanovičius.
Savo patirtimi su seminaro dalyviais dalijosi tarptautiniu mastu pripažinti ekspertai: dr. Jamesas Bulginas ir Clare Lawlor iš Londono Imperatoriškojo karo muziejaus, prisidėję prie naujųjų Holokausto galerijų kūrimo, dr. Christine Schmidt iš Vienos Holokausto bibliotekos bei dr. Christine Beresniova, pristačiusi naujausias JAV Holokausto ir žydų muziejų tendencijas.
Susiję straipsniai
Dirbtuvės subūrė apie 50 dalyvių iš visos Lietuvos – nuo didžiųjų miestų iki mažesnių regionų. Dalyviai aktyviai įsitraukė į diskusijas, klausimų-atsakymų sesijas bei temines darbo grupes, kuriose turėjo galimybę aptarti savo profesinėje veikloje kylančius iššūkius ir pasidalinti patirtimi.