Šis istorinis „lobis“ Ukmergės rajono miestelio bažnyčios zakristijos palėpėje gulėjo paslėptas daugiau nei 80 metų, nuo Antrojo pasaulinio karo.
Aptikti dokumentai buvo suskirstyti į tris pagrindines kategorijas. Pirmąją sudarė bažnytinės metrikų knygos. Seniausios iš jų siekia XVIII a. vidurį ir mena dar Abiejų Tautų Respublikos laikus. Antroji grupė – tarpukario Šešuolių valsčiaus bylos, kuriose užfiksuoti įvairiausi miestelio gyvenimo aspektai: nuo finansinių ataskaitų iki susirašinėjimų tarp vietos ir apskrities institucijų. Vis dėlto gausiausia radinio dalis – asmens dokumentų nuorašai.
Dokumentai apima laikotarpį nuo XVIII a. vidurio iki 1944 m.
Susiję straipsniai
VU Istorijos fakulteto studentai į dienos šviesą iškėlė 83 Romos Katalikų Bažnyčios metrikų knygas, 182 tarpukario Šešuolių valsčiaus bylas ir 3323 vokus su žmonių asmens dokumentų nuorašais. Šis radinys atskleidžia miestelio istoriją ir jo žmonių gyvenimus.
„Gausiausia rastų dokumentų grupė – asmens dokumentų vokai. Didžiąją jų dalį sudaro tarpukario Lietuvos pasai, tapatybės kortelės ir liudijimai šiems dokumentams įgyti. Dėmesį patraukia pilkos nuotraukos, pirštų atspaudai, veido ar kitokie aprašai, kurių šiandieniniuose pasuose aptikti nepavyktų. Šie ir kiti dokumentai liudija apie ne vieną istorinį laikotarpį, įvairius socialinius, valstybinius ar asmeninius procesus ir suteikia progą visa tai patyrinėti iš arčiau“, – pranešime cituojamas ekspedicijos dalyvis Michailas Adomas Kofmanas.
Anot ekspedicijos, viena iš versijų, kodėl šie dokumentai atsidūrė palėpėje – gaisras ar kitas pavojus. Vis tik, pasak jų, labiau tikėtina, kad visas valsčiaus archyvas kartu su metrikų knygomis į vieną vietą buvo perkeltas sąmoningai, parapijos žmones siekiant apsaugoti nuo galimų represijų, šaukimų ar kitų pokario grėsmių.
„Spėčiau, kad kunigas su viršaičiu baiminosi artėjančių sovietų represijų, nuo jų stengėsi apsaugoti save ir apylinkių žmones, todėl skubiai sumanė paslėpti kuo daugiau dokumentų, susijusių su valsčiaus gyventojų asmens duomenimis ir valsčiaus veikla vokiečių okupacijos metais. Manau, kad slėpusieji dokumentus galvojo apie neilgą laikotarpį – niekas anuomet nesitikėjo ilgalaikės okupacijos, tad laikinai paslėpti dokumentai išgulėjo 80 metų“, – cituojamas ekspedicijos vadovas, istorikas dr. Norbertas Černiauskas.
2025 m. balandį. tvarkant medinės Šv. Juozapo bažnyčios elektros instaliaciją, Šešuolių parapijos klebonas kun. Vidas Bernardas Sajeta dešiniojo zakristijos priestato palėpėje pastebėjo šūsnis popierių. Paaiškėjo, kad tai seni dokumentai. Klebonas susisiekė su VU Istorijos fakulteto prodekanais dr. N. Černiausku ir doc. Salvijumi Kulevičiumi.
Tuomet buvo nuspręsta organizuoti akademinę studentų ekspediciją, jai finansavimą skyrė Kultūros paveldo departamentas.