Klaipėdos sukilimą užfiksavęs operatorius filmavo ir Lenino laidotuves

Lietuvoje rengiamasi statyti vaidybinį filmą apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Idėja ekrane įprasminti šį sukilimą nėra nauja. Maždaug prieš 100 metų buvo sukurtas filmas „Atvaduoti Klaipėdą“. Manoma, kad jo operatorius iš anksto žinojo apie rengiamą slaptą operaciją.

J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius (nuotr.), ir prancūzų karius.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius (nuotr.), ir prancūzų karius.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius (nuotr.), ir prancūzų karius.<br> MLIM nuotr.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius (nuotr.), ir prancūzų karius.<br> MLIM nuotr.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius (nuotr.), ir prancūzų karius.<br> MLIM nuotr.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius (nuotr.), ir prancūzų karius.<br> MLIM nuotr.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius, ir prancūzų karius (nuotr.).
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius, ir prancūzų karius (nuotr.).
 Sukilėliai žygiuoja į Klaipėdą.
 Sukilėliai žygiuoja į Klaipėdą.
Klaipėdiečiai kasmet pagerbia Klaipėdos sukilimo dalyvių atminimą.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdiečiai kasmet pagerbia Klaipėdos sukilimo dalyvių atminimą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdiečiai kasmet pagerbia Klaipėdos sukilimo dalyvių atminimą.
 Klaipėdiečiai kasmet pagerbia Klaipėdos sukilimo dalyvių atminimą.
Sukilėliams nusilenkė ir prezidentas Gitanas Nausėda.<br> G.Pilaičio nuotr.
Sukilėliams nusilenkė ir prezidentas Gitanas Nausėda.<br> G.Pilaičio nuotr.
Žuvusiųjų pavardės iškaltos granite.<br> G.Pilaičio nuotr.
Žuvusiųjų pavardės iškaltos granite.<br> G.Pilaičio nuotr.
Brandinama mintis sukurti vaidybinį filmą apie 1923 m. sukilimą Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Brandinama mintis sukurti vaidybinį filmą apie 1923 m. sukilimą Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Kūrėjai savo ketinimus jau patvirtino parašais.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Kūrėjai savo ketinimus jau patvirtino parašais.<br> G.Pilaičio nuotr.
A.Juzėnas (dešinėje) ir S.Šaltenis suvienijo jėgas – kurs filmą apie 1923 m. Klaipėdos įvykius.<br>G.Pilaičio nuotr. 
A.Juzėnas (dešinėje) ir S.Šaltenis suvienijo jėgas – kurs filmą apie 1923 m. Klaipėdos įvykius.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Kūrėjai sutelkė jėgas - kurs fimą apie 1923 metų sukilimą Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Kūrėjai sutelkė jėgas - kurs fimą apie 1923 metų sukilimą Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
J.Doredas slapta filmavo ir V.Lenino laidotuves.
J.Doredas slapta filmavo ir V.Lenino laidotuves.
Apie Klaipėdos sukilimą rašė latvių spauda.
Apie Klaipėdos sukilimą rašė latvių spauda.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius, ir prancūzų karius.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius, ir prancūzų karius.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius, ir prancūzų karius.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius, ir prancūzų karius.
Dzintra Geka apie spalvingą J.Doredo gyvenimą ir kūrybą yra sukūrusi dokumentinį filmą „Johno Doredo sala“.
Dzintra Geka apie spalvingą J.Doredo gyvenimą ir kūrybą yra sukūrusi dokumentinį filmą „Johno Doredo sala“.
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius, ir prancūzų karius. 
J.Doredas užfiksavo ir sukilimo dalyvius, ir prancūzų karius. 
A.Juzėnas (dešinėje) ir S.Šaltenis suvienijo jėgas – kurs filmą apie 1923 m. Klaipėdos įvykius. Kūrėjus pristatęs aktorius Darius Meškauskas (kairėje) gali įsilieti į jų gretas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
A.Juzėnas (dešinėje) ir S.Šaltenis suvienijo jėgas – kurs filmą apie 1923 m. Klaipėdos įvykius. Kūrėjus pristatęs aktorius Darius Meškauskas (kairėje) gali įsilieti į jų gretas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
A.Juzėnas (dešinėje) ir S.Šaltenis suvienijo jėgas – kurs filmą apie 1923 m. Klaipėdos įvykius. Kūrėjus pristatęs aktorius Darius Meškauskas (kairėje) gali įsilieti į jų gretas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
A.Juzėnas (dešinėje) ir S.Šaltenis suvienijo jėgas – kurs filmą apie 1923 m. Klaipėdos įvykius. Kūrėjus pristatęs aktorius Darius Meškauskas (kairėje) gali įsilieti į jų gretas.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Rekonstruktoriai atkūrė reikšmingiausią Klaipėdos  sukilimo įvykį - prancūzų prefektūros šturmą.<br> G.Pilaičio nuotr.
Rekonstruktoriai atkūrė reikšmingiausią Klaipėdos  sukilimo įvykį - prancūzų prefektūros šturmą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos krašto prefektas Gabrielis Juan'as Petisne.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos krašto prefektas Gabrielis Juan'as Petisne.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai įžengė į Klaipėdą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai įžengė į Klaipėdą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėlių vadas Jonas Budrys-Polovinskas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėlių vadas Jonas Budrys-Polovinskas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzų įgulą į Klaipėdą pasiuntė Antantė. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzų įgulą į Klaipėdą pasiuntė Antantė. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzų kariai ir G.J. Petisne Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzų kariai ir G.J. Petisne Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai Klaipėdos gatvėse.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai Klaipėdos gatvėse.<br> G.Pilaičio nuotr.
Sukilėliai veikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vardu.<br> G.Pilaičio nuotr.
Sukilėliai veikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vardu.<br> G.Pilaičio nuotr.
Apšaudytas prefektūros pastatas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Apšaudytas prefektūros pastatas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Prancūzai priešinosi, į vidų skriejo granatos. <br> G.Pilaičio nuotr.
Prancūzai priešinosi, į vidų skriejo granatos. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai štumuoja prancūzų prefektūrą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai štumuoja prancūzų prefektūrą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Apgultieji buvo priversti iškelti baltą vėliavą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Apgultieji buvo priversti iškelti baltą vėliavą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzijos prefekto būstinės šturmas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzijos prefekto būstinės šturmas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai sudėjo ginklus.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai sudėjo ginklus.<br> G.Pilaičio nuotr.
Prancūzijos vėliavą pakeitė Lietuvos trispalvė. <br> G.Pilaičio nuotr.
Prancūzijos vėliavą pakeitė Lietuvos trispalvė. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai užėmė prancūzų prefektūrą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai užėmė prancūzų prefektūrą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai pasidavė lietuviams.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai pasidavė lietuviams.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai Klaipėdos gatvėse.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai Klaipėdos gatvėse.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai Klaipėdos gatvėse.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sukilėliai Klaipėdos gatvėse.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai pasidavė lietuviams.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai pasidavė lietuviams.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Aljantai buvo priversti pasiduoti.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Aljantai buvo priversti pasiduoti.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prefektūros šturmas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prefektūros šturmas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prefektūros šturmas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prefektūros šturmas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Žiūrovus domino sukilėlių ginkluotė.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Žiūrovus domino sukilėlių ginkluotė.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Istorinės rekonstrukcijos dalyviai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Istorinės rekonstrukcijos dalyviai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Rekonstrukcijos dalyviai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Rekonstrukcijos dalyviai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai Teatro aikštėje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Prancūzai Teatro aikštėje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos.  <br>Augustino Laukžemio plakatas. 
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos.  <br>Augustino Laukžemio plakatas. 
Daugiau nuotraukų (50)

Lrytas.lt

Jul 26, 2020, 10:03 AM, atnaujinta Jul 28, 2020, 1:26 PM

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos epopėja dar neįvertinta. Tuo įsitikinę filmo sumanytojai.

„Jaunimas nieko nežino apie ryžtingą karinę operaciją, po kurios lietuviško, bet vokiečių ilgai valdyto krašto statusas pasikeitė“, – pareiškė prodiuserio vaidmens ėmęsis juostos sumanytojas, muziejininkas Mindaugas Gudelis.

Jis savo idėjomis užkrėtė režisierių, scenaristą, filmų „Vilniaus getas“, „Ekskursantė“, „Pelėdų kalnas“ autorių Audrių Juzėną.

Filmo scenarijų kuria rašytojas Saulius Šaltenis. Darbiniai juostos pavadinimai – „1923“ ir „Klaipėda“.

Manoma, kad 90–100 minučių filmui sukurti prireiktų iki 1,5 mln. eurų.

Beveik prieš šimtą metų – 1923 m. sausį valstiečių rudinėmis persirengę Lietuvos šauliai, pasinaudoję sumaištimi, įžengė į tuo metu pagal Tautų Sąjungos mandatą Prancūzijos administruotą Klaipėdos kraštą.

Tai buvo slapta, bet su Vokietija ir net Sovietų Rusija suderinta diplomatinė ir karinė operacija. Pasivadinę sukilėliais šauliai veikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vardu. Per susirėmimus žuvo dvylika lietuvių ir keli prancūzai.

Tačiau Klaipėdoje šauliai nesulaukė rimto pasipriešinimo.

Pagrindinis žaibiškos karinės akcijos organizatorius – pirmasis tarpukario Lietuvos premjeras Ernestas Galvanauskas (1882–1967).

Savanoriams ir prie jų prisidėjusiems klaipėdiškiams vadovavo Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Budrys-Polovinskas (1889–1964).

Scenarijaus autorius S.Šaltenis 1923 metų Klaipėdos įvykius lygino su Sąjūdžio pradžia.

„Kartais vienas žingsnis gali pakeisti šalies ir tautos likimą. Tada Kremlius mus irgi visaip gąsdino – atsiskyrę neteksite ir Vilniaus, ir Klaipėdos krašto“, – prisiminė jis.

Koks bus filmo siužetas?

„Veikiausiai apie jaunuolį, ieškantį vietos po saule, apie meilę, tikėjimą, viltį. Herojų likimai susipins su misija, nulėmusia Lietuvos valstybingumą“, – uždangą praskleidė scenaristas.

Rašytojas stebėjosi, kad sukilimo ideologui E.Galvanauskui Klaipėdoje iki šiol nepastatytas paminklas. To esą vertas ir J.Budrys-Polovinskas, vėliau dirbęs generaliniu konsulu Vokietijoje ir JAV.

J.Budrys-Polovinskas kur kas labiau vertinamas JAV nei Klaipėdoje. Niujorke gyvenusiam ir ten palaidotam sukilimo vadui suteiktas šio miesto garbės piliečio vardas.

Sibiro išvengęs E.Galvanauskas po karo gyveno Madagaskare, Prancūzijoje. Nedideliame Eks le Beno (Prancūzija) miestelyje palaidotas Klaipėdos sukilimo vadovas yra jo garbės pilietis.

Idėja ekrane įprasminti Klaipėdos sukilimą nėra nauja. Tai jau yra padaręs latvių kilmės kūrėjas Johnas Doredas (1881–1954), dirbęs JAV kino kompanijoje „Paramount Pictures“.

Jis buvo vienintelis kino operatorius, 1923 metų žiemą fiksavęs, kaip lietuviai įžengė į Klaipėdą ir privertė prancūzus sudėti ginklus.

Manoma, kad J.Doredas veikiausiai iš anksto žinojo apie slaptą operaciją, todėl atvyko į Klaipėdą – filmo kadruose ginkluoti prancūzai dar sukinėjasi prie prefektūros. Nufilmuoti ir miestą užėmę sukilėliai.

Juostoje „Atvaduoti Klaipėdą“ yra ir vaidybinių elementų – filmo kadruose matyti, kaip civiliniais rūbais apsirengę šauliai su ginklais traukia per Smiltynės kopas.

Tai – akivaizdžiai surežisuoti vaizdai, ten jokie susirėmimai nevyko.

Akcijos dalyvių, vadų fotografijas publikavo didžiausi Latvijos laikraščiai ir žurnalai. Vėliau jos pasirodė ir kitų šalių spaudoje – tai irgi buvo J.Doredo nuopelnas.

Manoma, kad latvis vykdė JAV dienraščio „Chicago Tribune“ užsakymą, kurį palaimino pats J.Budrys-Polovinskas. Gali būti, kad pažintimis garsėjęs kontržvalgybininkas pats pasikvietė J.Doredą į Klaipėdą.

„Geras operatorius į slapta rengiamo sukilimo vietą turi prisistatyti bent prieš pusdienį, kad spėtų parengti aparatūrą“, – žerdami pagyras J.Doredui tuomet šmaikštavo jo kolegos.

Slapta filmavo V.Lenino laidotuves

Tarp J.Doredo užfiksuotų įvykių – ne tik Klaipėdos sukilimo vaizdai. Po metų jis jau buvo Maskvoje ir „Paramount Pictures“ užsakymu filmavo, kaip balzamuotas bolševikų vado Vladimiro Lenino kūnas įnešamas į mauzoliejų.

Kadangi latvis tai darė nelegaliai, jį sučiupo čekistai. Nutrūktgalviam operatoriui kurį laiką teko praleisti už grotų.

J.Doredas kino meno mokėsi Rusijoje. Po bolševikų perversmo 1917-aisiais grįžo į gimtinę, JAV dirbo fotografu, kino operatoriumi, režisieriumi, ragavo karo korespondento duonos.

Paskutinius savo gyvenimo metus kūrėjas su žmona tapytoja Elizabeth Dorea praleido jos gimtinėje Norvegijoje.

Po J.Doredo mirties norvegai vieną salą pavadino jo vardu.

Latvijos žurnalistė ir prodiuserė Dzintra Geka apie spalvingą J.Doredo gyvenimą ir kūrybą yra sukūrusi dokumentinį filmą „Johno Doredo sala“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.