36 metų režisierius M.Bendjelloulas, pernai apdovanotas „Oskaru“ už dokumentinį filmą „Cukrinio žmogaus beieškant“ („Searching for Sugar Man“), rastas negyvas savo bute Stokholme.
„Galiu patvirtinti, kad tai buvo savižudybė. Jis kurį laiką kentėjo nuo depresijos, - sakė kino kūrėjo brolis Joharas Bendjelloulas laikraščiui „Aftonbladet“. - Gyvenimas ne visada būna toks lengvas.“
Talentas nepadėjo karjerai
Pernai M.Bendjelloulas gavo Amerikos kino meno akademijos prizą už dokumentinį filmą „Cukrinio žmogaus beieškant“, pasakojantį apie muzikantą, kuris išgarsėjo to nežinodamas.
Filme rodoma, kaip du entuziastai bando aptikti praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje scenos karjerą dariusio amerikiečių dainininko Sixto Rodriguezo pėdsakus.
Meksikiečių migrantų šeimoje gimusį S.Rodriquezą viename bare pastebėjo du prodiuseriai. 1970 metais jie padėjo atlikėjui įrašyti pirmąjį albumą „Cold Fact“.
Nors S.Rodriquezas buvo labai talentingas, kaip šnekėta, pranašesnis net už patį Bobą Dylaną, klausytojų dėmesio nepatraukė.
Antrasis rinkinys „Coming from Reality“ taip pat parodė S.Rodriquezo talentą, bet nesulaukė komercinės sėkmės, todėl dainininkas nutarė baigti muzikinę karjerą.
Gerbėjai pasakojo legendas
Paradoksas, bet kai S.Rodriguezas dingo iš muzikos pasaulio, jo įrašai susilaukė didžiulio klausytojų susidomėjimo Pietų Afrikos Respublikoje.
Folkroko stiliaus muzikantas savo dainose kėlė aštrias socialines temas ir jo nelegaliai į Pietų Afrikos Respubliką atgabenti albumai ypač sudomino pažangųjį šalies baltaodžių jaunimą, pradėjusį bodėtis apartheido sistema.
Tuo metu informacija sunkiai patekdavo ne tik į Sovietų Sąjungą, bet ir į Pietų Afrikos Respubliką, todėl S.Rodriguezo gerbėjai nieko nežinojo apie dainininką, jo gyvenimą ir likimą.
Buvo pasakojamos legendos, kad, nepakėlęs viena po kitos užgriuvusių nelaimių, muzikantas nusižudė - ar tai susidegino, ar tai nusišovė - scenoje.
Scenaristas - pats gyvenimas
XX a. dešimtajame dešimtmetyje, žlugus apartheido režimui, du S.Rodriguezo gerbėjai iš Pietų Afrikos Respublikos nutarė atlikti tyrimą ir sužinoti, kas tai buvo per žmogus, koks iš tikrųjų jo likimas.
M.Bendjelloulas pirmą kartą apie S.Rodriguezą išgirdo 2006 metais, kai pusę metų keliavo po Afriką. Jį sužavėjo šio muzikanto istorija, o dar labiau - du pasiryžėliai sekti jo pėdsakais. Režisierius nutarė jų žygį įamžinti kino juostoje.
Jų laukė staigmena: didysis scenaristas gyvenimas veiksmą pasuko taip, kad filmavimo grupė „scenoje nusižudžiusį“ S.Rodriguezą surado gyvą sveiką gyvenantį Detroite ir dirbantį su muzika nieko bendra neturintį darbą.
„Dar nemačiau tokio dokumentinio filmo, kurį žiūri visiškai kaip vaidybinį. Tai neįtikėtina istorija, kuri atrodo sugalvota virtuozo
scenaristo, bet iš tikrųjų geriausias scenaristas yra pats nenuspėjamas gyvenimas“, - žavėjosi žiūrovai, tarp jų - ir lietuviai, matę šį filmą šiemet.
Filmavo išmaniuoju telefonu
Su filmu „Cukrinio žmogaus beieškant“ susijusi dar viena įdomi detalė: paskutinius kadrus režisierius nufilmavo išmaniuoju telefonu.
Mat M.Bendjelloulas filmą pradėjo filmuoti 8 mm juosta, kurios dabar jau sunku rasti, todėl ji gana brangi. Išlaidos juostai visiškai ištuštino režisieriaus kišenes, o dar liko nufilmuoti porą svarbių scenų.
„Vieną dieną supratau, kad mano išmaniajame telefone yra juostą imituojantis priedėlis, kainavęs viso labo 1 dolerį. Pabandžiau filmuoti jo padedamas ir gavau rezultatą, beveik nesiskiriantį nuo tikros juostos“, - savo išradingumu džiaugėsi režisierius.
Kai M.Bendjelloulas papasakojo apie „8 mm Vintage Camera“, šio priedėlio kaina iškart padvigubėjo iki 1,99 dolerio.
Muzikantą žinia šokiravo
M.Bendjelloulo filmui sulaukus tarptautinio pripažinimo, S.Rodriguezas atnaujino savo muzikinę karjerą. Pirmiausia jis surengė visą seriją koncertų Pietų Afrikos Respublikoje, o dabar ir Amerikoje į savo pasirodymus pritraukia naujų gerbėjų.
Trečiadienį laikraščiui „Expressen“ S.Rodriguezas sakė, kad jį šokiravo žinia apie filmų kūrėjo mirtį.
„Malikas buvo fantastiškas žmogus, - sakė amerikiečių muzikantas. - Jis buvo ir išskirtinis, ir labai draugiškas.“
Vieno filmo autorius
M.Bendjelloulas gimė 1977 metais nedideliame Istado miestelyje Švedijos pietuose, alžyriečio mediko ir švedės vertėjos bei tapytojos šeimoje. Vėliau persikėlė gyventi į Stokholmą.
M.Bendjelloulas sukūrė tik vieną filmą.
Juosta „Cukrinio žmogaus beieškant“, pasakojanti apie du dainininko S.Rodriguezo ieškančius gerbėjus ir jo muzikos atgimimą, 2013 m. pelnė „Oskarą“ dokumentinių filmų kategorijoje.
„Cukrinio žmogaus beieškant“ taip pat buvo apdovanota Didžiosios Britanijos BAFTA, Amerikos režisierių gildijos apdovanojimais, 2012 metais pelnė du prizus nepriklausomo kino festivalyje Sandanse - iš viso surinko daugiau kaip dešimt prizų.
Parengė Milda Augulytė