- Ar sudėtinga vaidinti žlugusio, save skandinančio vyro, tokio kaip Pankas, motiną? - pasiteiravau aktorės J.Matekonytės.
– Ar gali būti sunku vaidinti tai, ko nereikia vaidinti? Tereikėjo tas dienas Panką įsileisti į širdį kaip sūnų. Ir viskas. Viskas juk yra mūsų širdyse. Mes mylime savo vaikus, o mūsų mamos mus mylėjo ar tebemyli besąlygiškai. Mamos myli ar mylėjo tokius, kokie buvome ar esame. - Kuo jums patiko „Pakeliui“, kodėl sutikote vaidinti šiame filme?
– Patiko pirmiausia scenarijus, nelėkštas, pakankamai prasmingas, kartais linksmas ir, sakyčiau, viltingas. Po to prasidėjo pažintis su režisieriumi, su grupe. Turiu progą pasidžiaugti, kad lietuviškas kinas tikrai turi ateitį, nes ne pirmą kartą sutinku labai kūrybingus jaunus kino žmones, kruopščius, išradingus, nebanalius, nepaviršutiniškus, mokančius dirbti komandoje. - Įdomu tai, kad M.Jankavičius filmavosi naujajame filme „Tadas Blinda. Pradžia“, o jūs atlikote panelės Kristinos vaidmenį senojoje filmo versijoje. Ar kalbėjotės apie šį sutapimą su pačiu Mantu? Kaip vertinate M.Jankavičiaus Tadą Blindą? Ar nekantravote tapti jaunojo Blindos motina?
– Mes tikrai apie tai kalbėjomės. Buvo kuo pasidalinti... O apie Mantą galiu drąsiai pasakyti: tai visai ne tas žmogus, kuris gal kam nors atrodo kaip mergaičių numylėtas gražuoliukas. Tai darbštus, nuoširdus, kūrybingas, emocionalus, savikritiškas menininkas.
- Dar vienas sutapimas, kad Mantas pasirodė Kęstučio Antanėlio ir Sigito Gedos roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“, kurioje esate vaidinusi Džuljetą. Tam tikra prasme, jūs net dusyk vaidinote mylimuosius tik kad su 30 metų skirtumu. Ar tokie sutapimai – darbas to paties žanro kūriniuose – jus suartino?
– Muzika man visada buvo ir yra stebuklas. Ir tai, kad filme partneris, vaidinantis sūnų, yra talentingas muzikantas, buvo ir netikėta, ir smalsu. Aš atidžiai sekiau vieną naktinę jo vaidinamą sceną ir turiu pripažinti, kad Mantas susidorojo profesionaliai. Ta scena turėtų būti įspūdinga dar ir dėl režisieriaus bei operatoriaus išmonės ir išradingumo. Noriu palinkėti jaunimui nebijoti kurti, nebijoti klysti ir nesustoti.
* * * „Pakeliui“ herojų kelionė nepašykštės įtampos, ieškojimų, draugystės ir meilės. Žiūrovai taps avarijos liudininkais, stebės Panko suėmimą ir areštą bei milžinišką norą išsikapstyti iš gilios duobės. To kaltininkė – mergaitė, kartą išdygusi prie jo lovos ir pasakiusi, kad jis – jos tėtis.
Lapkričio 21 dieną Lietuvos kino teatrus pasieksiančio filmo „Pakeliui“ anonsas
