Kino legendos Jeremy Ironso įgarsintas filmas pasakoja apie 1992-aisiais pasaulį sukrėtusio Chodžaly miestelio tragediją, pareikalavusią 613 aukų – nekaltų vyrų, senolių, moterų ir vaikų gyvybių.
Filmo epicentre atsiduria lietuvių žurnalisto Ričardo Lapaičio kelionė atgal į Azarbaidžaną, prabėgus dvidešimčiai metų nuo tos dienos, kai jis per atsitiktinumą tapo tragedijos liudininku. Liudininku to, kaip per vieną naktį į šipulius sudužo dabar jau neegzistuojančio Kalnų Karabacho miestelio Chodžaly žmonių likimai. 1992-ųjų vasario 25-osios naktį Armėnijos pajėgos užgrobė nedidelį, tačiau strategiškai svarbų Vakarų Azarbaidžano miestą ir nužudė daugiau kaip šešis šimtus žmonių. Filmo kūrėjai į tragedijos vietą keliavo ne tam, kad vėl į dienos šviesą iškeltų juodas istorijos dėmes, o norėdami rasti atsakymą, kodėl dvi greta gyvenančias tautas vienija ne brolybė, o kruvini konfliktai.
Per iškilmingą premjerą abejingų širdį veriančiai istorijai, pasakojamai didžiajame ekrane, neliko. Emocijų neslėpė dauguma kviestinių kino vakaro svečių, tarp kurių buvo ir tokių ekrano įžymybių kaip škotų aktorius Iainas Glenas, puikiai pažįstamas iš kultinio serialo „Sostų karai“, ar „Kapitono Amerikos“ žvaigždė britų aktorė Hayley Atwell.
„Užtemus finaliniam filmo kadrui kino salėje dar kurį laiką tvyrojo tyla, o po to – nugriaudėjo aplosdismenatai. Eidami iš kino salės daugelis svečių braukė ašaras“, – iškart po pasaulinės premjeros Londone sakė juostos „Begalinis koridorius“ prodiuseris ir režisierius Aleksandras A.Brokas.
Lietuvio vadovaujama kino kūrėjų komanda, suburta net iš penkiolikos šalių profesionalų, „Begalinį koridorių“ įvairiuose kraštuose filmavimo ir juostą dienos šviesai rengė beveik penkerius metus.
„Tai ne tik ambicingas, bet ir daugybės emocinių jėgų, finansinių išteklių bei istorinių žinių pareikalavęs projektas. Prie jo tiek užsienio kino kūrėjų dirbo dėl to, kad norėjome išvengti subjektyvumo. Suvienijus jėgas, mums pavyko į Chodžaly istoriją pažvelgti iš šono. Tai, kas ten įvyko 1992 metų pavasarį, buvo ciniškas ir nežmogiškas vienų asmenų sprendimas, nulėmęs kitų likimus“, – sako Aleksandras, kurio partneriu filmuojant juostą tapo garsus amerikiečių prodiuseris Geraldas Rafshoonas. JAV prezidento Jimmy Carterio vadovavimo laikotarpiu jis buvo vienas Baltųjų rūmų administracijos vadovų.
„Lietuviško kino pristatymas BAFTA reiškia tarptautinį susidomėjimą bei pripažinimą ir, žinoma, tai, jog pastarasis kino darbas yra aktualus pasauliui savo tema bei menine raiška. Pasaulinėje filmo premjeroje Londone dalyvavo ir didžiųjų televizijos tinklų atstovai, kurie po peržiūros negailėjo gražių žodžių lietuvių kino juostai ir išreiškė susidomėjimą įsigyti teises ją transliuoti“, – ilgai kurto dokumentinio projekto sėkme džiaugėsi lietuvis A.A.Brokas.
