Šiame meksikiečių režisieriaus Alejandro Gonzalezo Inarritu filme „Žmogus-paukštis, arba Netikėta nežinojimo dorybė“ („Birdman or the Unexpected Virtue of Ignorance“) vaidina Michaelas Keatonas iš „Betmeno“.
Filme, kuris su dar 19 juostų varžysis dėl prestižinio Auksinio liūto apdovanojimo, M.Keatonas vaidina žlugusį aktorių, kažkada garsėjusį superdidvyrio Žmogaus-paukščio vaidmeniu, o dabar bandantį pastatyti pjesę Brodvėjuje ir susigrąžinti buvusią šlovę.
Nepaisant visų jo bandymų sukurti vertingą spektaklį, jam darosi vis sunkiau palikti praeičiai „Žmogų-paukštį“, kuris jį kviečia grįžti į didįjį ekraną.
Riba tarp fantazijos ir tikrovės nyksta, kai M.Keatono veikėjas bando suvaldyti savo „supergalias“ ir leidžia savigailai bei arogancijai atitraukti jį nuo rimtų problemų dėl šeimos ir draugės.
Ne taip, kaip donkichotiško veikėjo atveju, M.Keatonas sakė, kad jo paties nepersekioja „Betmeno“ filmai, bet pridūrė, kad visi turi savo asmeninį „Žmogų-paukštį“.
„Man patinka mintis apie tave visur sekiojantį Žmogų-paukštį. Visi turit kokį Žmogų-paukštį savo gyvenime, tai – jūsų negatyvus ego, tad arba susitaikai su juo, arba spardai jam šikną, arba verti sėdėti gale, bet turi vairuoti automobilį“, – sakė jis.
Filme šaipomasi ir iš aktorių, ir iš kritikų, tokių kaip tas tvidu vilkintis interviu ėmėjas, kuris remiasi filosofu Roland'u Barthes’u, ar viena aktorė, kuri kolegos klausia: „Kodėl aš neturiu jokios savigarbos?“. Atsakymas: „Todėl, kad tu – aktorė, mieloji“.
Publikos numylėtinis A.G.Inarritu, kuris garsėja tokiais filmais kaip „21 gramas“ („21 gramos“) ir „Babelis“ („Babel“), palepino gerbėjus pakviesdamas ir kitus istorijų apie superdidvyrius veteranus, tarp jų – Emmą Stone iš „Nepaprasto Žmogaus-voro“ („The Amazing Spiderman“) ir Edwardą Nortoną iš „Nerealiojo Halko“ („The Incredible Hulk“).
„Po tokios daugybės filmų, dramatiškų filmų, kuriuose tam tikra prasme daug enfricholadų, enčiladų ir aitrių meksikietiškų čilių, norėjau mažo deserto!“ – per spaudos konferenciją Venecijos Lido saloje sakė A.G.Inarritu.
„Norėjau išeiti iš savo komforto zonos ir šokti į tai, ko tikrai norėjau ... – juoktis filmavimo aikštelėje!“ – sakė jis ir pripažino, kad vienas didžiausių iššūkių buvo ilgų dublių filmavimas.
„Niekas neturėjo galimybės slėptis, transformuotis ar manipuliuoti. Vyko daugybė repeticijų. Dėl visko, kas ekrane atrodo be siūlių ir natūralu, iš tikrųjų visi panikavome“, – pridūrė jis.
E.Stone sakė, jog patirtis buvo tokia intensyvi, kad jai prasidėjo akies tikas, bet ji mėgavosi kiekviena minute. Tuo tarpu E.Nortonas, kuris vaidina M.Keatono veikėjo varžovą, sakė, kad visi filmavimo aikštelėje „dirbo dėl to paties dalyko: kad išgirstų Gonzalezo Inarritu klyksmą „Taip!“
„Po 10 valandų, kai pagaliau pavykdavo, kiekvienos dienos pabaiga būdavo tarsi šventė!“, – sakė jis.
Svarbią vietą filme užima Niujorko miestas ir muzika – neįprastas klasikinės muzikos ir būgnų kakofonijos sugretinimas, originali prieiga, dėl kurios juosta gali pelnyti vertinimo komisijos pirmininko, prancūzo Alexandre'o Desplat, kuris yra pirmasis šį postą Venecijoje gavęs kompozitorius, palankumą.
Ketvirtadienį Venecijoje bus parodytos į konkursinę programą įtrauktos iraniečių režisierės Rakhshan Bani-Etemad drama „Pasakojimai“ („Ghesse-ha“) ir prancūzo Xavier Beauvois komedija „Šlovės atpildas“ („La Rancon de la Gloire“).
