F.Fellini filmas „Saldus gyvenimas“ nebuvo pirmasis „Mis Švedija“ titulo laimėtojos darbas kine. Kinematografinę karjerą ji pradėjo Holivude nuo Peterburgo gražuolės Elenos Kuraginos vaidmens Kingo Vidoro filme „Karas ir taika“. Bet kaip tik „Saldus gyvenimas“ ją išgarsino visame pasaulyje. Ypač – maudynių Trevio fontane scena, kurioje ji savo gundomu žavesiu užburia rafinuotą Marcello Mastroianni herojų.
2010 metais, kai Romos kino festivalyje buvo minimas „Saldaus gyvenimo“ sukūrimo 50-metis, pristatyta jo skaitmeninė versija, o A.Ekberg įteiktas garbės apdovanojimas, aktorė pareiškė nekenčianti šio filmo. Ji niekada neslėpė, kad dėl F.Fellini uždėto kino štampo ji neteko pasiūlymų kurti kitokius vaidmenis.
Be to, A.Ekberg erzino plakatai su garsiąja maudynių Trevio fontane scena, iškabinti visame Romos centre ir tapę tarsi viena miesto emblemų.
Įdomu, kad ši scena atkartoja tikrą epizodą, kai A.Ekberg, jauna manekenė ir fotomodelis, priklausantis Romos bohemai, pribloškė puritonišką katalikišką visuomenę: demonstratyviai nusiavusi batus, basa perbrido garsųjį fontaną. Tuomet, pirmųjų paparacų laikais, fotografijos apskriejo laikraščius ir sukėlė skandalą. Šias iškarpas iš laikraščių savo archyve turėjo F.Fellini, kuris savo filmų fantasmagorišką pasaulį kūrė remdamasis tikrais gyvenimo įvykiais.
Nors gimė ir augo Švedijoje, beveik visą savo gyvenimą A.Ekberg praleido užsienyje, pirmiausia – JAV, kur greitai iškilo kaip viena 6-ojo dešimtmečio kartos „pin-up“ žvaigždučių, o paskui – Italijoje, kur ir mirė ligoninėje netoli Romos.
A.Ekberg, šeštas iš aštuonių vaikų šeimoje, gimė 1931 metų rugsėjo 29 dieną Švedijos uostamiestyje Malmėje, kur jos tėvas dirbo dokininku. Ir motina, ir draugai skatino ją dalyvauti grožio konkursuose ir 1950-aisiais ji laimėjo „Mis Švedija“ titulą. Ši sėkmė merginą atvedė į Jungtines Valstijas, kur ji vylėsi tapti „Mis visata“
Nors ir nelaimėjo, ji buvo pastebėta tokių žmonių kaip kultinis kino režisierius Russas Meyeris, ekscentriškas milijonierius, verslininkas ir prodiuseris Howardas Hughesas, aktorius ir prodiuseris Johnas Wayne'as, tapo tokių žurnalų kaip „Confidential“ ir „Playboy“ „pin-up“ mergina, nusifilmavo virtinėje komedijų, tarp jų – 1953-iųjų „Ebotas ir Kostelas vyksta į Marsą“ ,1955-ųjų „Artistai ir modeliai“, 1956-ųjų „Hollywood or Bust“. Kiekvienu atveju įspūdingi A.Ekberg fiziniai duomenys tapdavo siužeto dalimi, dažnai – komiška. Kai ji 1954 metais drauge su aktoriumi Williamu Holdenu ir komiku Bobu Hope'u apsilankė JAV bazėje Grenlandijoje, pastarasis pajuokavo, kad jos tėvams buvo įteikta Nobelio premija už architektūrą.
Į Italiją A.Ekberg pirmą kartą atvyko 1956 metais su Audrey Hepburn ir Henry Fonda filmuotis režisieriaus K.Vidoro filme „Karas ir taika“. Tada gražiąją švedę pastebėjo didysis italų režisierius F.Fellini, kuris visada turėjo polinkį į gražias moteris. Jis pakvietė ją kaip svajonių moterį, gundančią M.Mastroianni veikėją, legendiniame „Saldžiame gyvenime“. Šis filmas pelnė F.Fellini „Auksinę palmės šakelę“ tų pačių metų Kanų kino festivalyje, o scena su fontanu netrukus tapo viena garsiausių per visą kino istoriją.
Po „Saldaus gyvenimo“ A.Ekberg filmavosi tik epizoduose, tarp jų – F.Fellini filmuose: jo sukurtoje kino almanacho „Boccaccio '70“ dalyje (1962 m.) , kino juostoje „Klounai“ (1971 m.) ir 1987 m. filme „Interviu“, kuriame pagal pusiau dokumentinį siužetą japonų žurnalistai ima interviu iš režisieriaus, ekranizuojančio savo biografiją.
2011 metais Turino dienraštis „La Stampa“ pranešė, kad būdama 80-ies buvusi žvaigždė prašė finansinės pagalbos iš F.Fellini fondo. Po to, kai susilaužė klubą, ji gyveno pagyvenusių žmonių namuose netoli Romos.
Tarp daugelio jos romanų, kaip pranešama, buvo meilės ryšiai su automobilių kompanijos „Fiat“ vadovu Gianni Agnelli, M.Mastroianni, Errolu Flynnu, Franku Sinatra. A.Ekberg buvo du kartus ištekėjusi: pirmą kartą 1956–1959 metais už britų aktoriaus Anthony Steelo, 1963–1975 metais – už amerikiečių aktoriaus Riko Van Nuttero. Abi santuokos baigėsi skyrybomis, vaikų aktorė nesusilaukė. Parengė Milda Augulytė
