„A.Zviagincevo juostą, vaizduojančią korupcijos sukaustytą provinciją, Rusijos vieši asmenys – nuo politikų iki dvasininkų – apšaukė antirusišku, – rašo „The Art Newspaper“ apžvalgininkė Sofija Kiškovsky. – Rusijos kultūros ministras teigė, kad jam nepatiko depresyvi istorija ir nepadori leksika, nors šio filmo gamybą ministerija parėmė.“
Neseniai Kremlius Rusijos kultūros ministerijai suteikė galią atsisakyti finansuoti ateities meno projektus, kurie prieštarauja oficialiai valdžios ideologijai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo ketinama kontroliuoti menų finansavimą iš biudžeto.
Įstatymas „Valstybinės kultūrinės politikos rėmimas“ buvo tobulinamas beveik metus. Šio įstatymo rėmėjai teigia, kad jis grąžina kultūrą į tinkamą vietą – tarnauti ideologijai. Įstatymo kritikai įspėja, kad jis bus naudojamas žlugdyti nepriklausomas ir tarptautines iniciatyvas, taip pat projektus, kurie netinkamai pateikia Rusijos istoriją.
Šis dokumentas, kurį V.Putinas pasirašė gruodį, skirtas daugiakultūrei Rusijos visuomenei, kuriai būdingos įvairios religijos, jame apibrėžiamas „raiškos laisvės ir valstybės nesikišimo į kūrybą“ principas. Jame taip pat pabrėžiama, kad „valstybė remia šalies suverenitetą ir civilizacinį unikalumą (!)“. Čia pat priduriama, kad naujasis dekretas yra „sudedamoji Rusijos federacijos nacionalinio saugumo strategijos dalis.“
Įstatyme įspėjama, kad kultūros rėmimo nesėkmės gali lemti „istorinės atminties deformaciją, neigiamą svarbių nacionalinės istorijos laikotarpių vertinimą, klaidingų idėjų apie Rusijos istorinę praeitį skleidimą.“ V.Putinas ne kartą yra pasmerkęs „istorijos falsifikavimą“ ir gyręs Rusijos istorijos vizijas, kuriose pabrėžiama jos šlovinga praeitis, susijusi tiek su cariniais, tiek su sovietiniais laikais.
Dokumente apibendrinama, kad valstybės paremti projektai privalo būti baigti „per penkerius metus“.
Andrejaus Zviagincevo „Leviatano“ pasaulinė premjera įvyko Kanų kino festivalyje 2014 metų gegužės 23-iąją. Užsienyje daugybę premijų pelnęs kūrinys Rusijoje sulaukė negailestingos kritikos. Sankt Peterburgo politikas Vitalijus Milonovas net pareikalavo grąžinti filmo kūrimui valstybės skirtas lėšas. Kultūros ministras Vladimiras Medinskis teigė, kad juosta yra „kraštutinai konjunktūrinė“.
„Nevienareikšmiškai „Leviataną“ įvertino ir dvasininkai. Murmansko metropolitas reagavo teigiamai, o štai Maskvos patriarchato atstovas Vsevolodas Čaplinas, pažiūrėjęs filmo piratinę versiją internete, pareiškė, kad A.Zviagincevo „Leviatanas“ vadovaujasi melagingais stereotipais apie Rusiją.
„Leviatanas“ – autorinė pasakojimo iš Jobo knygos interpretacija, kurios pagalba pasakojama šiuolaikinės Rusijos istorija. Filme taip pat galima rasti nuorodų į anglų filosofo Thomo Hobbeso to paties pavadinimo veikalą, tyrinėjantį politinės galios problemą.
Filmo siužetas – miestelyje prie Barenco jūros gyvena Nikolajus, iš kurio parsidavęs meras bando konfiskuoti kone visą nuosavybę.
„Leviatanas“ buvo filmuojamas Murmansko srityje įsikūrusiame Teriberkos gyvenvietėje. Sekmadienį miestelio kultūros namuose parodytas „Leviatanas“ sulaukė anšlago. Seansą organizavo televizija „Dožd“. Įdomu tai, kad filmo peržiūroje dalyvavo ir miestelio merė Tatjana Trubilina, kuria anksčiau buvo pasisakiusi prieš šio „nenaudingo ir melagingo“ filmo rodymą visos šalies kino teatruose ir savo tinklaraštyje grasinusi teismais žurnalistams.
Parengė Ramūnas Gerbutavičius
