R.Marcinkus, sukūręs keletą trumpametražių filmų, apdovanojimus pelniusią dokumentinę juostą „Galutinis tikslas“, tapęs komedijos „Valentinas vienas“ bendraautoriumi, panašu, kad pakliuvo į pastarosios komedijos spąstus, ir su linksmų plaučių kolega S.Aškelavičiumi sukūrė, kaip jie patys apibūdina, romantinę meilės nuotykių komediją. Antradienį žiniasklaidai surengta išankstinė filmo peržiūra – žurnalistai tapo pirmaisiais žiūrovais (aktoriai filmo dar nematė), kitaip tariant, bandomaisiais triušiais.
Pusantros valandos trunkanti istorija apie nedidelio Lietuvos miestelio gyventojus, jų neišmoningą automobilių prekybos verslą, draugystę, meilę ir surežisuotą traukinio apiplėšimą įtraukia į veiksmo, šūvių, netikėtų posūkių verpetą.
Romantiškas įsimylėjėlis Saulius ir dalykiškas, į avantiūras linkęs Paulius (aktoriai Giedrius Savickas ir Marius Repšys) – mažame Lietuvos miestelyje gyvenantys du draugai. Jų gyvenimas – niekuo neišsiskiriantis, vienodai ramus. Bet vieną dieną Sauliaus mylima mergina ima ruoštis vestuvėms – ji tekės už turtingo gruzino.
Netikėtai Sauliui su Pauliui jų darbdavys pasiūlo pasivažinėti prašmatniu ševroletu. Padauginę pašėlusiame vakarėlyje, Saulius ir Paulius automobilio ryte neberanda. Verslininkas už tai pareikalauja duoklės – apiplėšti traukinyje vyksiančias vestuves. Nuo tos akimirkos Sauliaus ir Pauliaus gyvenime prasideda pavojingi nuotykiai, o jų draugystei skersai kelio stoja pinigai ir meilė.
Filmas nepretenduoja į aukštas materijas, gyvenimo prasmės ir būties apmąstymus. Į jį patartina eiti, jei nori smagiai praleisti laiką.
„Jeigu atėjęs į kino salę nuo pirmo kadro viską priimsi rimtai, tai gali pasirodyti labai rimtas filmas. O jeigu nuo pat pradžių pagauni kampą, kas čia vyksta, juoksiesi nesustabdomas . Juoktis galima iš visko, kas ten vyksta. Čia toks socialinis tyrimas – koks yra tas lietuviškas humoras? Televizijoje, kine tas humoras visą laiką vienodas. Mes Lietuvos žiūrovui parodysime kitą humoro atspalvį“, – dar prieš filmo premjerą žadėjo autoriai.
Ir filmą atitinkančia gaida pridūrė: „Tai filmas, kuris įeis į Lietuvos kino istoriją.“
Filmuota Anykščiuose. Vietos pasirinkimą filmo autoriai aiškino paprastai: „Anykščiuose yra siaurukas, Puntukas, miestelis nedidelis, čia gyvena paprasti žmonės, bet ir ten nutinka nuotykių, atsitinka stebuklų.“
Filmo autoriams pavyko taikliai atkurti miestelio atmosferą, buitį, žmonių santykius, tipažus, pastebėti detales. (Pavyzdžiui, užrašas ant benzino kolonėlės „Tik ūkininkams“, Sauliaus senelės namuose ant sienos kabantis kilimas su Vasilijaus Perovo paveikslo „Medžiotojų poilsis“ imitacija, nerta staltiesėle uždengtas televizorius arba sutrikę pagrindiniai herojai parduotuvės stendo „Geriausi mėnesio darbuotojai“ fone.)
Staigmena žiūrovams turėtų tapti visiems pažįstamas, bet kino ekrane nematytas veidas – šaunios „babos“ vaidmens atlikėja Bernadeta Lukošiūtė.
Kas sunkiausia buvo pagrindinių vaidmenų atlikėjams G.Savickui ir M.Repšiui? „Sunkiausia buvo nesikeikti“, – rimtu veidu pareiškė G.Savickas. Ir išties filmo kūrėjai išsivertė be nenorminės leksikos, nors juostoje gausu situacijų, kai keiksmažodžiai galėjo lietis laisvai.
Filmą kūrėjai užbaigia taip, kad lieka erdvės jo tęsiniui. Režisierius R.Marcinkus neslėpė – sumanymų turi daugybę ir bent jau antroji serija tikrai bus.
Filmo anonsas
