J. Ohmano filme atgyja primirštas Lietuvos istorijos tarpsnis

Kovo 20 d. Kaune, kino teatre „Romuva“ žiūrovams bus pristatytas naujas švedų režisieriaus Jono Ohmano dokumentinis filmas „Žalieji muškietininkai“. Vėliau premjera persikels į Vilnių.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 16, 2015, 4:58 PM, atnaujinta Jan 9, 2018, 7:59 PM

„Žaliųjų muškietininkų" taikiklyje – nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu Kaune įsikūręs ekologinis klubas „Atgaja“ ir jo iniciatorius bei lyderis Saulius Gricius. Radikaliais ir kūrybiškais protestais prieš totalitarinę sistemą „Atgaja“ ženkliai prisidėjo prie Nepriklausomybės atgavimo judėjimo, o šio klubo lyderis S.Gricius paliko neištrinamą pėdsaką moderniosios Lietuvos istorijoje.

Į amžinybę išėjusio S.Griciaus bendražygiai, buvę ir dabartiniai „Atgajos“ klubo nariai, kurie iki sielos gelmių degė žalesnės ir teisingesnės nepriklausomos Lietuvos idėjomis, filme dalijasi atsiminimais apie judėjimo lyderį, protesto akcijas, Ekologinį ir Taikos žygius. Prisimindami praeitį jie plaukia upėmis pro vietas, kuriose vyko svarbiausi „Atgajos“ įvykiai.

„Tekantis vanduo, kuris supa artimai S. Gricių pažinojusius legendinio ekologinio judėjimo dalyvius, tapo pagrindiniu filmo motyvu, simbolizuojančiu gyvenimo ir laiko tėkmę“, – sakė režisierius Jonas Ohmanas.

Pasak jo, filmu jis siekė parodyti šiek tiek primirštą, šiuolaikinei jaunajai kartai mažai žinomą moderniosios Lietuvos istorijos tarpsnį. Šalia tų laikų liudininkų prisiminimų žiūrovai matys ir daugybę unikalių dokumentinių kadrų iš ryškiausių „Atgajos“ ekologinių, pacifistinių bei kitų protesto akcijų.

Pasak dabartinio „Atgajos“ pirmininko, artimo S. Griciaus draugo ir bendražygio Sauliaus Pikšrio, šiandien žaliąsias idėjas realizuojančio Lietuvos žaliųjų partijos gretose, būrius jaunimo suburdavusios tuometinės žaliųjų akcijos nemenkai supurtė sovietinę santvarką ir dar labiau kurstė į Nepriklausomybę žengiančios Lietuvos dvasią.

„S.Gricius suprato, kokį poveikį to meto valdžiai galėjo padaryti masinė protesto forma, todėl uždegė savo draugus dalyvauti Ekologiniame protesto žygyje. Jo metu nešdami trispalvę į atokiausius Lietuvos kampelius skelbėme, kad sovietinė administracija vykdo ekologinį genocidą: pramonė ir žemės ūkis daro nepataisomą žalą aplinkai, sovietinės karinės bazės vykdo neleistinus nusikaltimus gamtai.

1989-jų vasarą S.Gricius, padedamas atgajiečių, surengė kitą, dar įspūdingesnę akciją – Taikos žygį nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Jo dalyviai savo drąsa apstulbino rusų kariškius. Aktyvistai, patekę pro kiaurą tvorą į karinį aerodromą Kėdainiuose, susėdo visiškoje tyloje laikydami plakatus „Red army, go home“ (liet. Raudonoji armija, namo).

„Atgajai“ buvo svarbu ne tik atkreipti dėmesį į aplinkosaugines grėsmes, bet ir propaguoti antikarines idėjas, pademonstruoti, kad veiksmingiausia priemonė prieš prievartą yra neprievartinis pasipriešinimas“, – pasakojo S.Pikšrys.

Būtent radikaliomis protesto akcijomis, valstybinių institucijų „spaudimu“ ir diplomatinėmis derybomis buvo pasiekti didžiausi aplinkosauginiai „Atgajos“ laimėjimai.

Šiandien šio išskirtinio ekologinio judėjimo istorija atgyja praėjus daugiau nei 20 metų po pagrindinio „Atgajos“ vedlio, akcijų sumanytojo S.Griciaus žūties.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.