„Bendra kaimyninių šalių filmų gamyba yra plačiai paplitusi praktika, itin sėkmingai taikoma Skandinavijos ir Balkanų šalyse. Tačiau mūsų regione, ypač tarp trijų Baltijos šalių, ji nepakankamai vystoma, o kaip rodo patirtis – pavyzdžiui, lietuvių ir latvių sukurtas filmas „Lošėjas“ – bendra gamyba gali būti labai sėkminga“, – sakė Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Pirmas žingsnis šia kryptimi žengtas šeštadienį Kanuose trijų Baltijos šalių nacionalinių kino institucijų vadovams pasirašius trišalę bendradarbiavimo sutartį, pranešė Lietuvo kino centras.
Sutarties tikslas – skatinti bendrą lietuviškų, latviškų ir estiškų filmų gamybą, populiarinti nacionalinius filmus kaimyninėse šalyse, plačiau pristatyti Baltijos šalių kino sektorių Europoje ir už jos ribų, aktyviau bendradarbiauti Europos audiovizualinės politikos srityje.
Sutartyje numatyta skirti dėmesio ir nacionalinių filmų platinimui kaimyninėse šalyse, remiant įvairius renginius bei projektus, kuriais siekiama skatinti Baltijos šalių filmų sklaidą bei prieinamumą žiūrovams.
Šalys taip pat įsipareigojo keistis informacija ir praktika, konsultuotis Europos Sąjungos audiovizualinės politikos klausimais, užsitikrinant geresnį savų interesų gynimą.
Šiemet Lietuvos kino centras parėmė dešimties Lietuvos ir kaimyninių šalių kino projektų bendrą gamybą. Penkiems Lietuvos ir Estijos kartu kuriamiems filmams iš viso skirta beveik 234 tūkst. eurų, o keturiems Lietuvos ir Latvijos filmams – beveik 314 tūkst. eurų.
Režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena“ – pirmasis visų trijų Baltijos šalių bendras kino projektas. Pernai jį parėmė ir fondas „Eurimage“.
