„Paskutinė atostogų diena“: viltis sugrįžti į kino ekraną

Lietuvos kino centrą (LKC)

Lina Braknytė Arūno Žebriūno filme „Paskutinė atostogų diena“.<br>LRT archyvo nuotr.
Lina Braknytė Arūno Žebriūno filme „Paskutinė atostogų diena“.<br>LRT archyvo nuotr.
Lina Braknytė Arūno Žebriūno filme „Paskutinė atostogų diena“.<br>LRT archyvo nuotr.
Lina Braknytė Arūno Žebriūno filme „Paskutinė atostogų diena“.<br>LRT archyvo nuotr.
Elvyra Piškinaitė ir Algirdas Latėnas Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona“.<br>LFC archyvo nuotr.
Elvyra Piškinaitė ir Algirdas Latėnas Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona“.<br>LFC archyvo nuotr.
Linas Kriščiūnas Algirdo Aramino filme „Kai aš mažas buvau“.<br>LFC archyvo nuotr.
Linas Kriščiūnas Algirdo Aramino filme „Kai aš mažas buvau“.<br>LFC archyvo nuotr.
Algimantas Masiulis, Bronius Babkauskas ir Donatas Banionis Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“.<br>LFC archyvo nuotr.
Algimantas Masiulis, Bronius Babkauskas ir Donatas Banionis Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“.<br>LFC archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Aug 6, 2015, 12:41 PM, atnaujinta Oct 21, 2017, 7:29 PM

Tai – ilgametražiai vaidybiniai režisieriaus Arūno Žebriūno filmai „Paskutinė atostogų diena“ („Mergaitė ir aidas“, 1964 m.) ir „Riešutų duona“ (1978 m.), Vytauto Žalakevičiaus „Vienos dienos kronika“ (1963 m.), Vytauto Mikalausko filmas vaikams „Žydrasis horizontas“ (1957 m.), Algirdo Aramino „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.), Algimanto Puipos vaidybinis filmas „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.), Raimondo Vabalo tragikomedija „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1964 m.), Marijono Giedrio „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1978 m.), A. Aramino ir Gedimino Karkos meninis filmas „Naktys be nakvynės“ (1966 m.). LKC planuoja suskaitmeninti ir restauruoti šias Lietuvos kino istorijai svarbias juostas.

LKC iniciatyva iš viso jau įsigytos 25 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų, kurie saugomi užsienio archyvuose, kopijos. Suspėta restauruoti ir suskaitmeninti A.Žebriūno filmus „Gražuolė“ (1969 m.) ir „Velnio nuotaka“ (1973 m.), Almanto Grikevičiaus „Sadūto tūto“ (1974 m.). Suskaitmenintas ir V.Žalakevičiaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.).Restauruotiems filmams parengti subtitrai anglų ir prancūzų kalbomis.

Restauruota ir suskaitmeninta Algirdo Dausos ir A.Grikevičiaus juosta „Jausmai“ (1966 m.) visuomenei bus pristatyta šį rudenį. 1997 m. kino kritikų, kino režisierių ir žurnalistų „Jausmai“ buvo pripažintas visų laikų geriausiu lietuvišku filmu.

LKC yra perėmęs turtines autorių teises ir gretutines teises į nacionalinius filmus ir audiovizualinius kūrinius, sukurtus 1940-2004 m. Lietuvos kino studijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.