Nespalvota kino juosta. Septintasis dešimtmetis, sekmadienis, Lenkija. Pusamžis vyras, jauna žmona automobilyje. Jis vairuoja mašiną, ji rūko cigaretę. Žvilgantis automobilis, stilingi saulės akiniai. Taip puiku ir patogu, kad tvyro mirtinos nykumos kvapas.
Netikėtai automobilį stabdyti priverčia kelio viduryje atsistojęs gražus jaunuolis, laukiantis pakeleivingos mašinos. Vyras akimirksniu užsiplieskia pykčiu, tačiau veidmainiškai maloniai kviečiasi jaunuolį vidun, demonstratyviai mėgindamas sužavėti nuobodžiaujančią žmoną. Pora ketina praleisti savaitgalį jachtoje, vyras primygtinai siūlo jaunuoliui prisidėti. Vyro motyvai neaiškūs, kelia įtarimą. Vaikinas niekada nėra plaukęs jachta, todėl dvejoja, atsisako, tačiau galiausiai sutinka...
Šie trys žmonės praleis parą kartu klaustrofobiškai mažytėje jachtoje. Jų fone bus tik nebylus ežeras. Kiekvienas vyro ir vaikino vienas kitam ištartas žodis, mestas gestas lyg ledkalnių viršūnės pranašaus galimą susidūrimą, nelaimę. Šią įtemptą psichologinę situaciją galima apibūdinti labai paprastai – dviejų alfa vyrų kova dėl moters, tačiau susimąstyti verčiančių priešpriešų bus daugiau: laisvės ir patogaus gyvenimo, jaunystės ir senatvės baimės, paprastos savigarbos ir veidmainiško mėginimo pasirodyti.
Pasižiūrėjus 1962 m. sukurtą debiutinį R. Polanskio filmą „Peilis vandenyje“, posakis „audra stiklinėje“ suskamba naujai – šioje psichologinėje studijoje režisieriui pavyksta įtikinti, kad net ir menkiausios, banaliausiai atrodančios dramos gali būti grėsmingos. Audra stiklinėje kelia grėsmę pačiai stiklinei! Aistrų valdomi jachtos keleiviai neatrodo ir nėra rimti nusikaltėliai, jų veiksmai dažniau kelia šypseną negu baimę, tačiau nerimo, kad gali įvykti bet kas, nenumalšins niekas, įtampa augs su kiekviena filmo minute ir tai bus didžiausias filmo kabliukas.
Minimaliomis priemonėmis sukurtas „Peilis vandenyje“ pelnė FIPRESCI prizą Venecijos kino festivalyje, buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio filmas, režisieriui atvėrė duris į Holivudą. Sakoma, kad iš Lenkijos į Vakarus tuo metu jaunas, dvidešimt aštuonerių metų, R. Polanskis emigravo vairuodamas savo aplūžusį „mersedesą“, ant kurio galinės sėdynės tebuvo knygos, plokštelės, šio filmo juosta ir juodas pudelis.
Šių metų gruodžio 4-13 dienomis „Skalvijos“ kino centras rengia R.Polanskio filmų retrospektyvą, kurioje bus parodytas ir šis intriguojantis, stilingas, jaunatviškas trileris, šiek tiek primenantis nuotaikingą 2011 m. sukurtą režisieriaus filmą „Kivirčas“.
