Nuostabaus balso dainininkė, žvaigždė, džiazo karalienė, maištininkė, alkoholikė, narkomanė, beprotė. Per visą trumpą britų dainininkės A.Winehouse gyvenimą jai buvo lipdomos įvairiausios etiketės. A.Kapadia prisipažįsta, kad filme norėjo priartėti prie tikrosios Amy, trapios ir jautrios asmenybės.
„Ji buvo paprasta mergina. Nepanaši į tas asmenybes lyg iš kitos planetos ar kito pasaulio krašto. Ji vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis kaip ir aš. Man buvo svarbu nukelti ją nuo pjedestalo ir sužmoginti. Nenorėjau, kad ji būtų suvokta tik kaip ta, kuri mirė jauna. Norėjau, kad ji būtų savimi“, – sakė režisierius.
Filmas rodo A.Winehouse gyvenimo laikotarpį nuo 2003 metų, kada apie jos talentą žinojo tik saujelė draugų, iki lemtingųjų 2011 metų, kai iškankinta šlovės, narkotikų ir alkoholio dainininkė mirė savo namuose. Jai buvo 27-eri, ji buvo laimėjusi visus garsiausius pasaulio muzikos apdovanojimus, tarp jų – net 5 „Grammy“ statulėles.
A.Kapadia filmo išskirtinumas – reti ir niekur nerodyti A.Winehouse gyvenimo epizodai, įamžinti dainininkės draugų, prodiuserių ir šeimos vaizdo kamerose ir telefonuose. Juose atsiskleidžia kita tragiškos istorijos pusė. Nuoširdi, linksma, atvira, jautri ir lengvai pažeidžiama A.Winehouse niekada nenorėjo ir nemanė, kad bus garsi.
Kanų kino festivalyje pristatytą „Amy“ palankiai sutiko kino kritikai. Vieni jį vadina „tragišku šedevru“, „nepakeliamai liūdnu ir kartu gąsdinančiu filmu“, kiti negaili pagyrų režisieriui, apibūdindami filmą kaip „puikiai surežisuotą ir perteiktą šlovingą dainininkės pakilimą ir skaudų nuopuolį“.
