Lygiai prieš 120 metų gruodžio 28-ąją broliai Lumiere’ai surengė pirmąjį viešą kino seansą Paryžiaus kavinėje susirinkusiai publikai.
Niekas nenumanė, kad ši diena žymės naujos meno rūšies atsiradimą ir taps ilgos jo raidos pradžia.
Šiandien retas įsivaizduojame savo gyvenimą be kino.
Filmai mums padeda išsikrauti, pamiršti rūpesčius ir pralinksmina, leidžia pasinerti į sapnų ir fantazijų pasaulį.
Tačiau jie padeda ir tobulėti, skatindami atsiverti pasauliui bei jo įvairovei ir kartu su filmo herojais išgyventi ne vieną nepaprastą likimą.
„Tai suprasdami visada stengėmės išlaikyti filmų įvairovę mūsų kino ekrane, ypač per šventes, kai norisi šiltesnių ir lengvesnių emocijų.
Neatsitiktinai šventinę savaitę mūsų repertuare atsirado Billy Wilderio klasikinis filmas „Džiaze tik merginos“, laikomas geriausia visų laikų komedija“, – kalbėjo „Skalvijos“ kino centro programos sudarytoja Sonata Žalneravičiūtė.
Anot jos, šiais metais šventinis „Skalvijos“ repertuaras ypatingas ir tuo, kad bus rodomi Europos kino akademijos geriausiais paskelbti filmai.
Tai subtiliai sukurtas garsios dainininkės Amy Winehouse portretas „Amy“, įvertintas kaip geriausias dokumentinis filmas, net du geriausiu Europos režisieriumi paskelbto Paolo Sorrentino filmai – „Jaunystė“ ir „Didis grožis“ – ir už dailininko darbą apdovanota juodojo humoro novelė „Naujausias testamentas“.
Tuo metu žiemos atostogomis besidžiaugiantiems vaikams kino centras siūlo populiarių vaikiškų filmų programą.
Gruodžio 29–sausio 8 dienomis bus galima pamatyti nuotykių ir adrenalino kupinas istorijas „Krokodilai“ ir „Krokodilai 2“, lietuvišką senaisiais baltų padavimais paremtą animacinę pasaką „Aukso žirgas“, detektyvą visai šeimai „Nono, berniukas Zigzagiukas“ ir kitus vaikiškus filmus.
Norintiesiems per šventes dovanoti gero kino seansą „Skalvija“ siūlo įsigyti išskirtinės stilistikos šventinių bilietų, kurie primena kino centro pastato istoriją. Bilietus puošia anksčiau ant pastato matyti neoniniai berniuko ir meškino personažai.
Juos atgaivinęs dizaineris Marius Žalneravičius teigia įsiminęs tuos personažus dar nuo vaikystės: mirksinčios neoninės šviesos kūrė gyvumo ir šventės pojūtį mieste.
