Kultūros antropologo ir kino režisieriaus M. Kvedaravičiaus tik ką pabaigtas montuoti dokumentinis ilgametražis filmas „Mariupolis“ pakviestas dalyvauti „Panoramos“ programos dokumentinių filmų sekcijoje „Panorama Dokumente“. „Berlinalė“ šįmet vyks vasario 11-21 d.
„Mariupolis“ – tai filmas-esė apie industrinį uostamiestį Ukrainoje, Donecko srityje; ten kadaise gyveno graikai. Dabar kasdienybę Mariupolyje įrėmina nuolatinis karo laukimas, jo buvimas šalia.
„Vakar bombų negirdėjau, tik sprogimų atšvaitai debesyse buvo matyti per mano langą“, – sako filme smuikininkė.
„Nemačiau sprogimų, dirbau sode“, – jai antrino Mariupolio akordeonininkas.
Filmas dedikuotas Mariupolio poetams ir batsiuviams, o „Berlinalės“ rengėjai M.Kvedaravičiaus filmą vadina vizualiai išraiškinga pagarbos duokle į krizę panirusiam miestui.
Pristatydami „Mariupolį“ festivalio rengėjai nepamiršo paminėti ir M.Kvedaravičių išgarsinusio debiutinio dokumentinio filmo „Barzakh“, palikusio, anot rengėjų, stiprų įspūdį. 2011 m. Berlyno kino festivalyje šis pasakojimas apie Čėčėnijoje dingusius žmones buvo apdovanotas Ekumeninės ir „Amnesty International“ žiuri prizais, apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, Lietuvoje pelnė Sidabrinės gervės apdovanojimą už geriausią metų dokumentinį filmą. Naujas M.Kvedaravičiaus darbas „Mariupolis“ pratęsia režisieriaus realybės tyrinėjimus, siekia įvaizdinti kasdienybės detalių, jose slypinčios būties mitologijos ir politinės žinios dermę.
„Mariupolio“ sumanymas kilo, kai M.Kvedaravičius ruošėsi ir filmavo pirmas ilgametražio eksperimentinio filmo „Stasis“ scenas.
„Pradėjus filmuoti ankstyvą 2015 m. pavasarį Mariupolis jau buvo tapęs fronto linija kare su prorusiškomis jėgomis. Buvo akivaizdu, kad šis miestas, išgyvenantis istorinius įvykius, gali pasiūlyti daugybę unikalių personažų, vietų, situacijų. Tai miestas, aprėpiantis atskirą filmą. Sukurti jį buvo spontaniškas, bet kartu labai apgalvotas sprendimas“, – sakė M.Kvedaravičius. „ „
