Priimdamas auksinę statulėlę režisierius aiškino siekęs atskleisti tikrąją tiesą apie „soul“ muzikos žvaigždę, kuri mirė 2011-aisiais, būdama 27 metų.
„Šis filmas rodo pasauliui, kokia Amy buvo iš tikrųjų – graži mergina, nuostabi siela. Linksma, protinga, sąmojinga. Nepaprasta asmenybė. Žmogus, kuriam reikėjo globos“, – kalbėjo A.Kapadia
„Amy“ tapo antruoju daugiausiai kada nors Britanijoje uždirbusiu dokumentiniu filmu, bet dainininkės tėvas apkaltino juostos kūrėjus, esą joje pernelyg akcentuojami A.Winehouse asmenybės neigiami bruožai.
Jis taip pat užsiminė, kad šeima galbūt kada nors išleis atskirą dokumentinį filmą apie dainininkę, perteiksiantį jos artimųjų požiūrį.
„Amy“ įveikė kitą „Oskarui“ nominuotą dokumentinį filmą apie muzikos pasaulį „Kas nutiko, panele Simon?“ (What Happened, Miss Simone?), kuriame buvo panaudoti archyviniai kino kadrai apie legendinę dainininkę Niną Simone, JAV pilietinių teisių judėjimo aktyvistę.
Tarp nominuotųjų taip pat buvo „Tylos žvilgsnis“ (The Look of Silence) – naujausias režisieriaus Joshua Oppenheimerio filmas apie masines įtariamų kairiųjų aktyvistų ir etninių kinų žudynes Indonezijoje 1965–1966 metais.
Į „Oskaro“ statulėlę šioje kategorijoje šiemet taip pat pretendavo filmas „Kartelių kraštas“ apie Meksiką krečiantį karą su narkotikų kontrabandininkais ir „Liepsnojanti žiema: Ukrainos kova už laisvę“ (Winter on Fire: Ukraine's Fight for Freedom) – apie 2013–2014 metų Maidano revoliucijos protestus, nuvertusius prezidentą Viktorą Janukovyčių ir atvedusius į konfrontaciją su Rusija.
„Oskarų“ ceremonijos vedėjas komikas Chrisas Rockas, įteikus statulėlę „Amy“, pajuokavo: „Žmonės, kurie sukūrė „Liepsnojančią Ukrainą“, nekęs Amy Winehouse muzikos visą savo gyvenimą.“
