Ši Briuselio kino salė yra žinoma ir mėgstama ne tik Belgijos, bet ir kitų šalių sinefilų. 1997 metais įkurta „Cinema Nova“ rodo tai, kas nepatenka į komercinių kino teatrų sales. Jos dėmesys yra nukreiptas į išskirtinius kino kūrėjus, nepažintas kinematografines teritorijas, specializuotas temines programas.
„Cinema Nova“ išgarsėjo kaip vieta, kurioje rodoma įvairi nepriklausoma audiovizualinė kūryba iš įvairių pasaulio kraštų. Ji tapo tikrų sinefilų priebėga, kurioje dažnai svečiuojasi įdomiausi kino žmonės iš viso pasaulio. Čia mielai savo filmus pristato ir bendrauja su publika net tie, kurie vengdami viešumos ir tuščio dėmesio, kitur atsisako vykti.
Lietuvių kinas domina „Cinema Nova“ nuo pat šio kino teatro veiklos pradžios. Pirmą kartą lietuviški filmai šios salės ekrane sukosi 1998 metais. O vėliau, kas keletą metų, čia buvo rodomos naujos lietuviško vaidybinio ir dokumentinio kino programos, pristatomi filmų kūrėjai, akcentuojami tam tikri mūsų kino reiškiniai ir temos.
Peržiūras lydi susitikimai, diskusijos, parodos ir kiti renginiai, padedantys giliau suvokti Lietuvos kino kontekstą. Toks išskirtinis dėmesys mūsų kinui suteikia retą progą Belgijos sostinės publikai nuosekliai sekti Lietuvos kino raidą.
Šį kartą lietuviška programa prasidės naujausia Šarūno Barto juosta „Ramybė mūsų sapnuose“, kurią pristatys režisierius su savo dukra Ina Marija Bartaite, joje suvaidinę ir pagrindinius vaidmenis. Beje, „Nova“ parodys ir šios jaunos aktorės debiutą kine – trumpą Š.Barto filmą „Nieko nepraranda tik vaikai“ (2004).
Kartų dialogas – šiemet vienas lietuviškos programos akcentų. „Cinema Nova“ salėje pokalbiui apie tradicijų tęstinumą mūsų kine susitiks dar viena šeima ir dvi kartos – režisieriai Audrius Stonys ir Marija Stonytė. Bus parodyti ir jų sukurti dokumentiniai filmai: restauruoti ir skaitmenizuoti A.Stonio „Neregių žemė“ ir „Antigravitacija“, bei naujausias M.Stonytės „Kalnai kalnai“.
Kino kartų diskusiją ekrane pratęs jaunų režisierių trumpų filmų programa, kuri suksis „Nova“ ekrane. Ji sudaryta iš Marijos Kavtaradzės „Man dvim keli“, Vytauto Dambrausko „Ryba“, Aistės Žegulytės „Nikodemas“, Dariaus Jarašūno „Aš, veteranė“ ir kt.
O kokie auga Lietuvos piliečiai žiūrovai pamatys režisierės Giedrės Beinoriūtės sukurtoje dokumentinėje juostoje „Pokalbiai rimtomis temomis“, kurioje be jokių nereikalingų efektų gilinamasi į rimtas, universalias bręstančio žmogaus problemas.
Kitas šiemetės lietuviškos programos akcentas – Lietuvos kelias į Nepriklausomybę. Bus parodyta keletas filmų, atspindinčių šią temą. Vaidoto Digimo „Kelionė per Lietuvą“ perteiks užsieniečio žvilgsnį į besikeičiančią nepriklausomą Lietuvą. Režisieriai Virginija Vareikyte ir Maxi Dejoie pristatys savo juostą „Aš už tave pakalbėsiu“, pasakojančią apie KGB kontrolės „voratinklį“.
Pirmiesiems „žaliųjų“ judėjimo herojams skirtą filmą „Žalieji muškietininkai“ Briuselyje parodys režisierius Jonas Ohmanas ir prodiuserė Teresa Rožanovska. Baltijos kelio ir kitus Nepriklausomybės kovų įvykius primins Arūno Matelio ir A.Stonio filmas „Baltijos kelias“ bei Agnės Marcinkevičiūtės, Gražinos Ručytės-Landsbergienės ir V.Digimo „Lūžis prie Baltijos“.
Po šio dviejų filmų seanso pokalbiui „Nova“ sulauks išskirtinio svečio – prof. Vytauto Landsbergio.