Pasak J.V.Tūro, filmas „Apie Joną“ – tai drąsus, intymus ir koncentruotas pasakojimas apie lietuvį meno vadovą Rusų dramos teatre. J.Vaitkus filme mandagiai išdrįsta pasakyti, ką galvoja apie mus visus ir kaip jaučiasi pats. Filmo režisierius sako, kad svarbiausia jam buvo atskleisti teatro grando išskirtinumą, parodyti jo gebėjimą mokyti kitus.
„Galėčiau pasakyti, kad išskirtinis jo bruožas yra tas, kad jis yra tikras mokytojas. Joks kitas Lietuvos režisierius nėra toks gabus mokytojas. Jis tiek daug skirtingų kartų užaugino nuo Ingeborgos Dapkūnaitės, Arūno Sakalausko iki Dainiaus Gavenonio ir Oskaro Koršunovo. Geras mokytojas – tai jo pagrindinis ir svarbiausias koziris. Jis tikrai ryškiausia figūra teatro ir kino padangėje“, – kalbėjo J.V.Tūras.
Dokumentiniame filme „Apie Joną“ režisierius dalijasi ne tik J.Vaitkaus išgyvenimais scenoje, bet ir tuo, kas vyksta jo namuose, kasdienėje aplinkoje. J.V.Tūras neabejoja, kad šis filmas turės išliekamąją vertę ir ateinančioms kartoms bus įdomus ne tik kaip dokumentas, bet kaip ir jausmingas pasakojimas.
Pasak režisieriaus, labiausiai jį sužavėjo J.Vaitkaus vitališkumas, drąsa, valia ir užsispyrimas: „Labiausiai jis man imponavo savo vitališkumu, gyvybine energija, darbštumu. Man knietėjo sužinoti, kokia jo dienotvarkė ir kaip jis suranda tiek jėgų dirbti. Ryte repetuoja, vakare repetuoja, diena važiuoja pas studentus, o kur dar pastabos spektaklių aktoriams ir studentams. Man pačiam visas filmavimas buvo tarsi kūrybinės dirbtuvės. Dėl to aš dėkingas ir likimui, ir Jonui.“
Režisierius pasakojo, kad derybos dėl filmo kūrimo su J.Vaitkumi truko apie pusę metų, o jam sutikus buvo nuspręsta filmuoti „Karaliaus Lyro“ repeticiją ir plėtoti filmą šiuo kampu.
„Jonui turėjau pateikti labai aiškų filmavimo planą, nes jis savo laiko nebūtų skyręs kažkokiems klejojimams. Iš pradžių bendravome laiškais, aš jam rašiau, kaip viskas vyks. Jam tas patiko, nes Jonas pamatė, kad turiu aiškią viziją, todėl viskas ir pavyko. Joną su pertraukomis filmavau dvejus metus. Užfiksavau dvejų Joninių šventimus, jo 70 metų jubiliejų, tačiau intensyviausiai filmavau per spektaklio „Karalius Lyras“ kūrimą“, – atskleidė J.V.Tūras.
2013-aisias J.V.Tūrui buvo įteikta „Sidabrinė gervė“ už geriausią ilgametražį dokumentinį filmą „Sapnuoju, kad einu“. Šiais metais aktorius grumiasi kategorijoje Metų geriausias režisieriaus darbas. Šį apdovanojimą taip pat pretenduoja gauti Šarūnas Bartas už filmą „Ramybė mūsų sapnuose“ ir Algimantas Puipa už filmą „Edeno sodas“. Sėkmės atveju tai bus jau antroji J.V.Tūro prestižinė statulėlė.
„Manau, kad gervė, kaip ir bet kuris kitas įvertinimas, kiekvienam labai svarbus. Toks įvertinimas suteikia savotiškas gaires, nes vertintojai, komisija, išrinkdami tavo filmą, paskleidžia žinią, kad tas filmas svarbus visai tautai ir Lietuvai. Nominacijos, aišku, nėra tokios svarbios kaip statulėlė, bet jos vėlgi savotiškos nuorodos, parodančio, kas šiais metais yra vertas dėmesio“, – tapęs nominantu džiaugėsi režisierius. Sidabrinės gervės apdovanojimų ceremonija šiemet vyks gegužės 27-ąją 18 val. 30 min. ir bus tiesiogiai transliuojama per LRT televiziją.
