Rugpjūčio 16 d. Vilniuje ir rugpjūčio 17 d. Kaune vyksiančių išskirtinių seansų metu režisierius atsakys į žurnalisto Karolio Kaupinio ir žiūrovų klausimus.
„Frankofonija“ pasakoja apie Luvrą Antrojo pasaulinio karo metais. Filme ideologiniai priešininkai suvienija jėgas, kad išsaugotų didingojo muziejaus meno lobius. Režisierius kviečia permąstyti meno, muziejų įtaką žmonijai, Europos kultūros ateitį.
Artimiau susipažinti su A.Sokurovu taip pat bus galima rugpjūčio 15 d. 18.30 val. kino centre „Skalvija“. Čia pirmą kartą bus rodomas suomės Leenos Kilpeläinen dokumentinis režisieriaus portretas „Sokurovo balsas“ („The Voice of Sokurov“, 2014).
A.Sokurovo filmografijoje – daug įsimintinų filmų. Dėl nuolatinių kino kalbos eksperimenų jis lyginamas su iškiliausiais kino meistrais. Štai kokį ryškiausių jo filmų penketuką siūlo norintiems geriau pažinti atvyksiančio į Lietuvą režisieriaus kūrybą kino kritikė Izolda Keidošiūtė.
1. „Vienišas žmogaus balsas“ („Odinokij golos čeloveka“, 1987). Kamerinė ir jaudinanti raudonarmiečio Nikitos ir merginos Liubos meilės istorija, papasakota nežemiška, nerealia meditacine intonacija. Per stebuklą išlikę, praėjus beveik dešimtmečiui pasirodę ekrane kadrai, prilygo stebuklui, nustebino, kad tai galėjo gimti 1978 m. sustabarėjusioje SVKI aplinkoje.
Filmo anonsas „Vienišas žmogaus balsas“.
2. „Skausminga nejautra“ („Skorbnoye beschuvstviye“, 1987). Anot kultūros žodyno, „tai – pirmas ir paskutinis postmodernistinis sovietų kino šedevras“. Meilės istorija Pirmojo pasaulinio karo metais. Absurdas ir medicininė diagnozė. Dar vienas pamąstymas apie Europos likimą.
Filmo „Skausminga nejautra“ anonsas.
3. „Užtemimo dienos“ („Dni zatmenija“, 1989). „Aš manau, kad klausimas apie mirtį mums yra svarbiausias, – kas kaip į jį atsako, tas taip ir gyvena“, – šie A. Sokurovo žodžiai ypač tinka šiam filmui. Kiekvienas jo herojus pasirinko savo būdą pasipriešinti. Jausmų ir garsų kakofonija, primenanti legendas apie senąjį Babiloną, sukuria nepaprastą filmo atmosferą.
Filmo „Užtemimo dienos“ anonsas.
4. „Rusų arka“ („Russkij kovčeg“, 2002). Pats suprantamiausias A.Sokurovo filmas. Vienas kadras – ir prieš mus atsiveria trys Rusijos kultūrinės ir dvasinės istorijos amžiai. Užburiantis reginys.
5. „Aleksandra“ (2007). Nuostabioji Galina Višnevskaja vaidina paprastą rusų moterį. Močiutė vyksta lankyti karštajame taške tarnaujančio anūko karininko. Režisierius klausia, kaip išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis.
„Tai – ne rekomendacija, kokius filmus žiūrėti, o spontaniškas, subjektyvus pasirinkimas. Kiekvienas A. Sokurovo filmas yra savitas ir įdomus, o kai kurie apskritai unikalūs. Nepraleiskite nė vieno – tiek vaidybinio, tiek dokumentinio. Ir atsirinkite sau labiausiai patikusius. A. Sokurovas, matyt, yra genijus. Tačiau gyvų kūrėjų neįprasta taip vadinti“, – dalijosi patarimais I. Keidošiūtė.
Specialus „Frankofonijos“ seansas-susitikimas su režisieriumi A. Sokurovu Vilniuje vyks rugpjūčio 16 d. 18.30 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“; Kaune – rugpjūčio 17 d. 18 val. kino centre „Romuva“.
