Berlyno kino festivalis – vienas svarbiausių ir įtakingiausių kino forumų pasaulyje. Jis garsėja ne tik skeptišku požiūriu į Holivudo produkciją ar ypatingu dėmesiu politinėms bei socialinėms aktualijoms.
Festivalio žiuri spendimai beveik visada būna netikėti ir sulaukia daugybės kino kritikų strėlių. Dažniausiai dėl politinės konjunktūros. Tačiau 67-ojo festivalio žiuri pirmininkas – olandų režisierius ir scenaristas Paulas Verhoevenas pareiškė, kad vertina filmus atsižvelgdamas ne į politinius pareiškimus, o į meninį juostų lygį.
P.Verhoevenas yra sukūręs nemažai itin gerai kritikų įvertintų filmų. Tarp jų ir „Ji“, kuriame vaidina prancūzų aktorė Isabelle Huppert. Tačiau daugeliui jis labiau žinomas kaip holivudinių juostų „Robotas policininkas“ ir „Esminis instinktas“ režisierius.
Meilės istorija skerdykloje
11 dienų vykusiame festivalyje buvo parodyta apie 400 filmų iš 70 šalių, 18 varžėsi dėl pagrindinių apdovanojimų.
Svarbiausią jų – Auksinį lokį už geriausią festivalio filmą – pelnė Vengrijos režisierės Ildiko Enyedi juosta „Kūnas ir siela“. Pasak žiuri, jis visiems dar kartą priminė, kokia svarbi yra atjauta.
„Kūnas ir siela“ – švelni romantiška komedija apie dviejų žmonių susitikimą galvijų skerdykloje, šalia kraujo klanų ir liūdnų žudomų gyvulių akių. Pagyvenęs finansininkas paralyžiuota ranka įsimyli autistę. Jausmas toks stiprus, kad abu herojai pradeda sapnuoti tą patį sapną, kuriame jie atsiduria miške, tik jau ne kaip žmonės, o kaip elniai.
Ši juosta – šeštasis 61 metų režisierės filmas, sukurtas po 18 metų pertraukos. Juodasis humoras ir siurrealistiniai sapnai čia derinami su kone dokumentiškai užfiksuota skerdyklos kasdienybe.
„Kūnas ir siela“ taip pat apdovanotas tarptautine FIPRESCI premija ir ekumeninės žiuri prizu. Paprastai šie prizai atitenka tiems filmams, kurie yra verti dėmesio, bet nepretenduoja į pagrindinius apdovanojimus.
Liūdesį skandino alkoholyje
Tai, kad Berlyno kino festivalio favoritai, kritikų ir publikos geriausiai vertinami filmai pelno ne Auksinius, o Sidabrinius lokius, jau tapo beveik taisykle. Publika prie to seniai priprato, tačiau kino kritikai, o ypač patys kino kūrėjai, niekaip negali su tuo susitaikyti.
Štai ir šiemet vienas geriausių pasaulio režisierių – suomių kino klasikas Aki Kaurismäki vietoj aukso turėjo pasitenkinti sidabru. Tai išgirdęs jis net nelipo ant scenos – žiuri nariai turėjo nusileisti į salę, kad įteiktų jam Sidabrinį lokį už filmo „Kita vilties pusė“ režisūrą.
Nusivylęs režisierius nepasakė ir jokios padėkos kalbos. Apsiribojo trumpučiu „ačiū“. Humoro jausmo nestokojantis A.Kaurismäki apdovanojimą net pabandė įsikišti į smokingo kišenę.
Atrodo, kad nesėkmę nujausdamas suomis į festivalio uždarymą atėjo įkaušęs, nes aktoriai jį šiek tiek prilaikė. Beje, režisierius jiems tuoj pat atidavė palaikyti ir garbingąjį prizą.
A.Kaurismäki kartėlis visai suprantamas, nes „Kita vilties pusė“ pelnytai buvo vadinama geriausia šių metų Berlyno festivalio juosta. Kritikų išgirtas, specifinio skandinaviško humoro persmelktas filmas primena, kad niekas pasaulyje nėra apsaugotas nuo pabėgėlio lemties.
Translytę vaidino translytė
Berlyno festivaliui tikrai negresia skandalas dėl moterų teisių pažeidimo, kuris iki šiol lydi „Oskarus“. Tarp jo laureatų – net dvi režisierės moterys. Tiesa, abi jau gana solidaus amžiaus.
Auksinio lokio laimėtoja dar tik įžengė į septintąją dešimtį, o filmo „Gulėti paslikam“ kūrėja Agnieszka Holland ją jau baigia.
Tačiau būtent šiai 68 metų lenkų režisierei atiteko už inovacijas ir kino perspektyvas teikiamas Berlyno festivalio įkūrėjo Alfredo Bauerio prizas.
Moterims skirti ir keli festivalio laureatų vyrų filmai. Tarp jų ir dar vienas festivalio favoritas – Čilės režisieriaus Sebastiano Lelio translyčių asmenų meilės istorija „Fantastiška moteris“. Ji apdovanota už geriausią scenarijų.
Parengė Rūta Mikšionienė
Berlyno kino festivalio laureatai
Pagrindinis 67-ojo Berlyno kino festivalio apdovanojimas Auksinis lokys skirtas Vengrijos režisierės Ildiko Enyedi filmui „Kūnas ir siela“ (vengr. „A Testrol es Lelekrol“). Ši juosta taip pat pelnė FIPRESCI premiją ir ekumeninės žiuri prizą.
Sidabrinis lokys už geriausią režisieriaus darbą atiteko suomių režisieriui Aki Kaurismäki už juostą „Kita vilties pusė“ (suom. „Toivon tuolla puolen“).
Už geriausią scenarijų apdovanota Čilės režisieriaus Sebastiano Lelio translyčių asmenų meilės istorija „Fantastiška moteris“.
Geriausia aktore pripažinta Kim Min-hee iš Pietų Korėjos už pagrindinį vaidmenį juostoje „Viena paplūdimyje naktį“ („On the Beach at Night Alone“).
Geriausiu aktoriumi tapo austras Georgas Friedrichas, suvaidinęs vokiečių režisieriaus Thomo Arslano filme „Baltosios naktys“ (vok. „Helle Nachte“).
Festivalio žiuri prizas atiteko Prancūzijos ir Senegalo režisieriaus Alaino Gomiso juostai „Felisitė“ („Felicite“).
