Antradienio vakarą lietuvių kino bendruomenė ir svečiai susirinko Vilniaus Kongresų rūmuose, kuriuose vyko jubiliejinė, 10-oji kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonija. Prasidėjus renginiui publika salėje, o taip pat ceremoniją tiesiogiai transliuojančios LRT televizijos žiūrovai gali prisiminti gražiausias 10-ies metų akimirkas, pasidžiaugti specialiais muzikiniais pasirodymais. Šventinio vakaro metu bus išdalinta net 19 apdovanojimų.
Daugiausia Sidabrinės gervės statulėlių ceremonijoje pelnė jaunosios kartos režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filmo „Šventasis“ kūrybinė komanda. Jiems atiteko net šeši apdovanojimai. Po du apdovanojimus pelnė filmų „Moteris ir ledynas“, „Kaukai“, „Senekos diena“, „Zero III“ kūrėjai.
Gal ir nenuostabu, kad būtent 31 metų A.Blaževičiaus „Šventasis“ vakar tapo kino apdovanojimu lyderiu. Jis pretendavo net į 11 Lietuvos kino akademijos apdovanojimų.
„Labai malonu, kad sulaukėme tiek dėmesio. Tikrai labai apsidžiaugiau“, – prieš ceremoniją sakė A.Blaževičius.
Šio režisieriaus vardas kino pasaulyje įsitvirtino 2011-aisiais. Tuomet jo debiutinis trumpametražis filmas „Dešimt priežasčių“ pelnė pagrindinį prizą festivalio „Scanorama“ konkursinėje programoje „Jauna Lietuva trumpai“, o kitąmet buvo apdovanotas Sidabrine gerve. Už pagrindinį vaidmenį jame Sidabrine gerve buvo įvertintas ir Marius Repšys.
Vidutiniojo gyventojų sluoksnio problemas su tuo pačiu aktoriumi A.Blaževičius narplioja ir savo pirmajame pilnametražiame filme „Šventasis“. Nors šios dramos premjera Lietuvoje įvyks tik šių metų rudenį, ją į savo konkursines programas įtraukė Varšuvos ir Busano kino festivaliai.
Kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatai:
Auksinė gervė už viso gyvenimo nuopelnus skirta aktoriui Vytautui Paukštei.
Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas: „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius, prodiuserė Marija Razgutė).
Metų geriausias bendros gamybos kino filmas: „Aš čia tik svečias“ – Čilės ir lietuvių bendros gamybos projektas (lietuvių režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė).
Metų geriausias trumpametražis vaidybinis kino filmas: „Motinos diena“ (rež. Kamilė Milašiūtė, prodiuserės Marija Fridinovaitė, Marija Razgutė).
Metų geriausias dokumentinis kino filmas: „Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys, prodiuserė Radvilė Šumilė).
Metų geriausias animacinis filmas: „Kaukai“ (rež. Gediminas Šiaulys, prodiuserė Miglė Pelakauskė).
Metų geriausias režisieriaus darbas: „Šventasis“ (rež. A.Blaževičius).
Metų geriausias scenarijus: A.Blaževičius, Marija Kavtaradzė ir Teklė Kavtaradzė (“Šventasis“, rež. A.Blaževičius).
Metų geriausias aktoriaus vaidmuo: Marius Repšys (“Šventasis“, rež. A.Blaževičius).
Metų geriausias aktorės vaidmuo: Gabija Jaraminaitė (“Amžinai kartu“, rež. Lina Lužytė).
Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo: Valentinas Krulikovskis (“Šventasis“, rež. A.Blaževičius).
Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo: Gelminė Glemžaitė (“Šventasis“, rež. A.Blaževičius).
Metų geriausias operatoriaus darbas: Audrius Kemežys (“Moteris ir ledynas“, rež. A.Stonys).
Metų geriausias kompozitoriaus darbas: Denisas Zujevas (“Fusedmarc“), Eglė Sirvydytė, Jurga Šeduikytė, „Mixtape Club“ (“Kaukai“, rež. G.Šiaulys).
Metų geriausias dailininko darbas: Galius Kličius (“Senekos diena“, rež. Kristijonas Vildžiūnas).
Metų geriausias montažo režisieriaus darbas: Emilis Vėlyvis ir Paulius Zavadskis (“Zero III“, rež. E.Vėlyvis).
Metų geriausias profesinės meistrystės darbas: Uljana Kim – už bendros gamybos filmų su Estija ir Latvija „Apsimetėliai“ (rež. Vallo Toomla), „Pelenų sanatorija“ (rež. Davis Simanis) su Latvija ir lietuvių ilgametražio vaidybinio filmo „Senekos diena“ (rež. K.Vildžiūnas) prodiusavimą.
Sidabrinės gervės kiaušinis už metų geriausią studento darbą atiteko režisierei Marija Stonytei, sukūrusiai filmą „Kalnai kalnai“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbo vadovė Giedrė Beinoriūtė).
Publikos pasirinkimas: E.Vėlyvio filmas „Zero III“, kurį balsuodami išrinko naujienų portalo lrytas.lt skaitytojai.
* * *
„Šio vakaro esmė – ne vien laimėjimai. Tai yra didelė Lietuvos kino pasaulio šventė, ir pati ceremonija tikrai tai pateisins“, – sakė „Sidabrinės gervės“ režisierė Jurga Klimaitė-Riebling.
Organizatoriai jau ne kartą pabrėžė, kad šiemet prizų rekordiškai daug – net 19 apdovanojimų: „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus, 16 „Sidabrinės gervės“ statulėlių, „Sidabrinės gervės kiaušinis“ ir specialus prizas tiems, kas raškys pergalę nominacijoje „Publikos pasirinkimas“.
„Šiemet netradiciškai išskris pirmoji – Auksinė gervė, už nuopelnus lietuviškam kinui. Prisiminti esamus ir jau išėjusius mūsų kino kūrėjus yra labai svarbu, nes šiemet itin juntama Lietuvos kino kūrėjų kartų kaita, ateina vis daugiau įdomių jaunų kūrėjų“, – sakė viena iš Lietuvių kino akademijos steigėjų Gražina Arlickaitė. Ji pasiūlė visiems šį vakarą pasidžiaugti šios srities pasiekimais ir prisipažino, jog tikisi, kad per ateinančius metus šalyje pagaliau bus sukurta normali kino finansavimo sistema.
[[ge:lrytas:lrytas:1671487]]
Jubiliejiniams apdovanojimams šiemet diriguoja televizijos laidų ir renginių vedėjas, režisierius bei reklamų kūrėjas Andrius Rožickas. Jis prisipažino, kad salėje mato daug pažįstamų veidų, nors ir ne kiekvienam kino bendruomenės nariui paduoti ranką.
Jis prisipažino, kad matė visus šių metų laureatų filmus. „Pamatysite labai daug blogų filmų, ir jie net gaus Sidabrines gerves“, – pusiau juokais, pusiau rimtai išrėžė savo „grynai asmeninę“ nuomonę renginio vedėjas.
Jis pristatė apdovanojimų atrankos vertinimo komisiją, kuri yra sudaroma LiKA Tarybos. Šių metų atrankos komisiją sudarė kino filosofas dr. Nerijus Milerius, kino operatorė Kristina Sereikaitė, režisierė Alantė Kavaitė ir kompozitorius Algirdas Martinaitis, Komisijos pirmininkė dr. Gražina Arlickaitė.
„Auksinės gervės“ apdovanojimo už viso gyvenimo nuopelnus laureatą paskelbė Premjeras Saulius Skvernelis. Ji atiteko legendiniam Lietuvos aktoriui Vytautui Paukštei. Skulptūrėlę laikydamas aktorius padėkojo visiems režisieriams, kurie davė jam darbo. O taip pat likimui, kuris leido jam gyventi tais dešimtmečiais, kai klestėjo Lietuvos menas.
„Trūksta žodžių tokiais momentais, kai esi pagerbiamas už visą savo gyvenimą, už visą darbą kine. Sveikinu Gerves su paauglišku hubiliejumi, ir linkiu, kad tie apdovanojimai gyvuotų dar šimtą metų. Dar pridursiu, kad „Auksinė gervė“ šį vakarą palieka Vilnių ir su Vytautu Paukšte išvyksta į Klaipėdą“, – sakė aktorius.
[[ge:lrytas:lrytas:1672037]]
Aktorius Vladas Bagdonas paskelbė, kad „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už metų geriausią studento darbą atiteko režisierei Marija Stonytei, sukūrusiai filmą „Kalnai kalnai“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbo vadovė Giedrė Beinoriūtė).
Geriausią dokumentinį filmą paskelbė žmogus, atradęs svarbiausią Lietuvos dokumentą, - profesorius Liudas Mažylis. Juo tapo „Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys, prodiuserė Radvilė Šumilė). "Jei vaidybinio kino žmonės kuria stebuklus, tai dokumentinio kino kūrėjai laukia stebuklų. Linkiu visiems savo kolegoms, kad jiems nepritrūktų kantrybės laukiant tų stebuklų", - atsiimdamas prizą kalbėjo režisierius A.Stonys.
Gervė už metų geriausią trumpametražį vaidybinį kino filmą atiteko juostai : „Motinos diena“ (rež. Kamilė
Milašiūtė, prodiuserės Marija Fridinovaitė, Marija Razgutė).
[[ge:lrytas:lrytas:1672187]]
Pasak A.Rožicko, geriausią animacinį filmą paskelbti turi žmogus, kuris labai mėgsta animacinius filmukus. Tačiau profesorius Alfredas Bumblauskas, užlipęs ant scenos, prisipažino, kad negerbia animacinių filmų, nes jie yra nerimti. Tačiau tuojau pat pridūrė, kad pakeitė savo požiūrį sužinojęs, kad garsusis režisierius Waltas Disney'us yra kilęs nuo Dysnos, taigi, beveik lietuvis.
„Todėl man tikra garbė paskelbti apdovanojimą pelniusį animacinį filmą“, – sakė istorikas. Gervė atiteko animacinei juostai „Kaukai“ (rež. Gediminas Šiaulys, prodiuserė Miglė Pelakauskė).
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, pastebėjęs, kad pasaulyje viskas pradėjo vykti sparčiau, paskelbė metų geriausią bendros gamybos kino filmą. Juo tapo juosta „Aš čia tik svečias“ – Čilės ir lietuvių bendros gamybos projektas (lietuvių režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė).
Vienas žymiausių Lietuvos operatorius Ramūnas Greičius sakė, kad labai svarbu suprasti, kas yra antro plano aktoriaus vaidmuo. Jo manymu, tai galimybė aktoriui pasirodyti taip puikiai, kad kitame filme jau gautų pirmo plano vaidmenį.
Gervės statulėlę už metų geriausią antraplanį aktorės vaidmenį jis įteikė Gelminei Glemžaitei („Šventasis“, rež. A.Blaževičius).
Dainininkė Alina Orlova pasveikino susirinkusius šiurpoka Jono Biliūno „Liūdnos pasakos“ citata: „kiek daug ponų, ir kokie visi gražūs“. Ji paskelbė, kad už metų geriausią antraplanį aktoriaus vaidmenį apdovanojamas Valentinas Krulikovskis. Deja, paaiškėjo, kad aktorius šiuo metu repetuoja, todėl į apdovanojimų ceremoniją neatvyko.
Tačiau salėje buvo prodiuserė Uljana Kim, kuriai įteikta Gervės skulptūrėle už geriausią profesinės meistrystės darbą. Tai bendros gamybos filmai su Estija ir Latvija „Apsimetėliai“ (rež. Vallo Toomla), „Pelenų sanatorija“ (rež. Davis Simanis) su Latvija ir lietuvių ilgametražio vaidybinio filmo „Senekos diena“ (rež. K.Vildžiūnas) prodiusavimą.
U.Kim neilgai laikė prizą rankoje, nes tuoj pat atidavė jį savo latvių kolegoms, norėdama, kad gervė nuskristų ir įsikurtų Rygoje – tarp Lietuvos ir Estijos. Ji taip pat pranešė gerą žinią, kad greitai, gali būti sukurta ne tik bendra visų Baltijos šalių kino gaminimo, bet ir platinimo platforma. Tuomet galėsime dažniau matyti ir kaimyninėse šalyse sukurtus filmus.
Publikos numylėtiniu tapo E.Vėlyvio filmas „Zero III“, kurį balsuodami išrinko naujienų portalo lrytas.lt skaitytojai. Deja, režisierius šiuo metu ilsisi Paryžiuje. Apdovanojimą atsiėmė filmo produseriai, pabrėžę, kad laimėti nebuvo lengva, nes filmas konkurentus aplenkė vos penktadaliu balsų.
Šiuo metu atostogaujantiems io filmo kūrėjams atiteko ir dar vienas prizas. „Sidabrinė gervė“ už metų geriausią montažo režisieriaus darbą atiteko Emiliui Vėlyviui ir Pauliui Zavadskiui („Zero III“, rež. E.Vėlyvis).
„Sidabrinė gervė“ už metų geriausias dailininko darbą įteikta Galiui Kličiui („Senekos diena“, rež. Kristijonas Vildžiūnas). Dailininkas padėkojo ne tik režisieriui ir savo pagalbininkams, bet ir žmonai, kuri ištvėrė su juo šitiek metų ir kine, ir gyvenime.
Atsiimti Gervės už metų geriausią scenarijų ant scenos užlipo net trys kūrėjai - A.Blaževičius, Marija Kavtaradzė ir Teklė Kavtaradzė (“Šventasis“, rež. A.Blaževičius).
Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas, įteikdamas apdovanojimą už geriausią režisieriaus darbą prisipažino, kad ne tik matė visus nominuotus filmus, bet ir skaitė ne tik visų filmų scenarijus, bet ir pirmines režisierių vizijas. Gervę jis atidavė režisieriui A.Blaževičiui už filmą „Šventasis“ .
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atvirai pasakiusi, kad gero kino be gero finansavimo nebūna, taip ir nepažadėjo, kad nuo šiol pinigų kinui bus daugiau. Tačiau ji prisipažino, kad apdovanojimą už metų geriausią ilgametražį vaidybinį kino filmą pelnęs „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius) buvo ir jos favoritas.
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
