Tryliktasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ žiūrovus supažindins tiek su šiuolaikiniais režisieriais, tiek su kino klasika. Sausio 25 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis aplankys dešimt Lietuvos miestų (Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Palangą, Gargždus, Panevėžį, Ukmergę, Varėną, Šiaulius, Plungę), jo metu bus parodyti 27 filmai, įvyks 160 kino seansų.
Šiemet festivalį sudaro penkios programos: pagrindinė „Svečias kasdienybėje”, pristatanti naujausias prancūzų režisierių kino juostas, ekscentriškojo kino perfekcionisto Jeano Pierre’o Melville’io filmų retrospektyva, filmų programa, skirta aktorei Jeanne‘ai Moreau atminti, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti dedikuota restauruotų, retai rodomų kino juostų speciali programa bei kino juostos mažiesiems žiūrovams.
„Festivalį „Žiemos ekranai“ pradėsime R.Gary autobiografinio romano „Aušros pažadas“ ekranizacijos išankstine premjera, kurią pristatys filmo režisierius Ericas Barbier. Rašytojas R.Gary gimė Vilniuje 1914 m. ir čia gyveno iki 1928-ųjų, todėl šio šedevru laikomo romano ekranizacija yra ne tik proga pamatyti to meto Vilnių, bet ir paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį“, sakė Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jeanas Marie Sani.
Ragins pamatyti kitokią kasdienybę
Pagrindinė festivalio programa „Svečias kasdienybėje“ pavadinimą gavo iš Paulo Verlaine'o eilėraščio.
„Norėjome pasakyti, kad ir gyvenime, ir kine tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje turime tiek pat skirtumų, kiek ir panašumų. Tie mūsų tautų skirtumai gali iškelti problemas ir įkvėpti tikrai didelius projektus, įdomius susitikimus“, – pristatydamas festivalį sakė J.M.Sani.
Pagrindinės programos filmai išsiskiria savitu režisierių požiūriu į pasaulį: tiriamas įdomus, kitoniškas žmogaus santykis su juo. Programos pavadinimas – „Svečias kasdienybėje“ – pabrėžia režisierių žvilgsnio autentiškumą, o žiūrovas kviečiamas kitaip, neėprastai patirti ir savo būtį.
Pagrindinėje programoje bus parodytas naujausias Mathieu Amalrico filmas „Barbara“ (Barbara, 2017 m.) – netradicinė biografinė juosta apie garsiąją Prancūzijos dainininkę. Tai filmas filme – režisierius pasirinko antibiografinę filmo formą, nenorėdamas eksploatuoti dainininkės mirties.
Susidūrimų su kitu ir kitokiu netrūks ir kituose filmuose – žiūrovai galės pamatyti Serge’o Bozono šiuolaikinę „Daktaro Džekilo ir Pono Haido“ interpretaciją filme „Ponia Haid“ (Madame Hyde, 2017 m.) su puikiu aktorių Isabelle Huppert ir Romain Duris duetu.
Antoine’o Barraud juostoje „Menininko portretas“ (Le Dos rouge, 2015 m.), kurią festivalyje pristatys pats režisierius, nagrinėjamas monstriškumas dailėje ir savo paties esybėje, o visuomenėje įsigalėję stereotipiniai nusistatymai apnuoginami menininko ir režisieriaus Neïlo Beloufa satyriniame trileryje „Occidental“ (Occidental, 2016 m.) – tai Paryžiaus viešbutis, kuriame ką tik apsistojusiai ekscentriškai italų porelei (vaid. Paulas Hamy ir Idir Chender) metami keisti ir nepagrįsti kaltinimai.
Programoje taip pat bus galima pamatyti ir „Auksinės kameros“ apdovanojimą pelniusią, rimtai juokauti mokančios, debiutuojančios režisierės Léonoros Serraille paryžietišką komediją „Sveiki atvykę į Monparnasą“ (Jeune femme, 2017 m.) apie jaunos merginos pastangas savarankiškai susikurti gyvenimą iš naujo.
Dar viena festivalio viešnia – fotografė ir režisierė Valérie Massadian „Žiemos ekranuose” pristatys savo filmą „Mila“ (Milla, 2017 m.), jautrų pasakojimą apie stebuklingą jaunystę ir tapsmą suaugusiu.
Festivalio retrospektyvos: J.P.Melville’is ir J.Moreau
2017-aisiais buvo minimos režisieriaus J.P.Melville’io gimimo 100-osios metinės. Šia proga jo filmų retrospektyva buvo parodyta daugiau kaip 20 miestų įvairiausiose šalyse. J.P.Melville’is šiandien laikomas nenuneigiamai vienu svarbiausių noir kino žanro kūrėju, įkvėpusių tokius režisierius kaip Martinas Scorsese, Quentinas Tarantino, Johnas Woo.
J.P.Melville’io kūrybą ir jo filmų personažus suformavo karo išgyvenimai – ten patirta brolystė, asketiškumas, šalia vienas kito žengiantys gėris ir blogis, kaltės ir nekaltumo ribos, akistata su mirtimi.
Retrospektyvoje bus galima pamatyti ankstyvuosius režisieriaus filmus – trumpametražį debiutą „Klouno gyvenimas“ (24 heures de la vie d’un clown, 1946 m.), filmus „Jūros tylėjimas“ (Le Silence de la mer, 1947 m.), „Bobas Lošėjas“ (Bob le Flambeur, 1955 m.). Pastaroji juosta padarė didelę įtaką Naujosios bangos režisieriams. Taip pat ir vėlesnius filmus „Leonas Morenas, kunigas“ (Léon Morin, prêtre 1961 m.), „Skundikas“ (Le Doulos, 1962) bei kultiniais tapusius „Samurajus“ (Le Samouraï, 1967), „Šešėlių armija“ (L’Armée des ombres, 1969 m.), „Raudonasis ratas“ (Le Cercle rouge, 1970 m.).
Festivalio metu bus atidaryta fotografo André Perlsteino, dirbusio J.P.Melville’io filmavimų aikštelėse, nuotraukų paroda. Joje įamžintas ne tik pats J. P.Melville’is, bet ir garsūs aktoriai, sukūrę vaidmenis jo filmuose – Lino Ventura, Sergio Reggiani, Michelis Piccoli bei kitos svarbios 8-ojo dešimtmečio kino, muzikos, literatūros pasaulio asmenybės.
Dar vienas ypatingas žvilgsnis festivalyje skiriamas prancūzų aktorei J.Moreau, išėjusiai anapilin praėjusių metų liepą. Prancūzų kino ir prancūziško gyvenimo būdo ikona tapusi aktorė į kino ekranus įnešė jolie-laide – nestandartišką grožį. Kompleksiškose jos rolėse laisvė pynėsi su geiduliu, sumanumas su lengvabūdiškumu, kuriuos aktorė mokėjo parodyti vien savo žvilgsniu.
„Žiemos ekranai“ kvies dar kartą išvysti prancūzų kino legendos sukurtus vaidmenis François Truffaut filme „Žiulis ir Džimas“ ir Louis Malle’io juostoje „Liftas į ešafotą“ (Ascenseur pour échafaud, 1957 m.). Programoje bus galima pamatyti ir makabrišką Luiso Buñuelio juostą „Kambarinės dienoraštis“ (Le Journal d’une femme de chambre, 1964 m., rež. L. Bunuel), kurioje J. Moreau atlieka pastabios tarnaitės Selestinos vaidmenį bei detektyvinį F.Truffaut filmą „Nuotaka juodais drabužiais“ (Mariée était en noir, 1967 m.).
Taip pat žiūrovai galės pamatyti Josée Dayan juostą „Ta meilė“ (Cet amour-là, 2001 m.), kurioje J.Moreau suvaidina savo gerą draugę, rašytoją Marguerite Duras, išgyvenančią paskutinę savo meilės istoriją su gerokai už ją jaunesniu studentu Janu.
Speciali programa „Amžiaus kronikos“
Kviesdamas kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Prancūzų institutas Lietuvoje kino festivalyje „Žiemos ekranai“ pristatys ir specialią programą „Amžiaus kronikos“. Joje – nepelnytai mažai žinomų režisierių filmai, šmaikščiai liudijantys praėjusio šimtmečio vizualiosios kultūros raidą.
Programoje bus galima pamatyti neseniai restauruotą režisierės Nicole Vedrès iš archyvų sumontuotą juostą „Paryžius, 1900-ieji“ (Paris 1900, 1948 m.), kurioje vaizduojama paryžiečių kasdienybė belle époque laikotarpiu.
Taip pat programoje pristatomi Naujosios bangos režisieriaus Jacqueso Rozier filmai: šilta, atsisveikinimo liūdesiu nuspalvinta juosta „Sudie, riešutėli“ (Adieu Philippine, 1962 m.), pasakojanti apie televizijoje dirbančio techniko atostogas su dviem merginomis prieš išvykstant į tarnybą Alžyro kare, bei trumpametražės juostos „Paparacai“ (Paparazzi, 1963 m.) ir „Bardot ir Godard“ (Bardot et Godard, 1963 m.), sukurti Jeano Luco Godard‘o filmo „Panieka“ filmavimų metu Kaprio saloje.
Į programą įtrauktas ir pirmasis J.Rozier’o trumpametražis filmą „Vėl į mokyklą“ (La Rentrée des classes, 1955 m.), kuriame vaidmenis atlieka vietiniai mažo Provanso regiono miestelio gyventojai. „Amžiaus kronikas” baigia viena smagiausių jos juostų – režisieriaus Luco Moullet juosta „Alkazaro kėdės“ (Les Sièges de l’Alcazar, 1989 m.) apie du kino kritikus, negalinčius būti kartu dėl nesutampančio skonio kinui.
Lauks vaikų ir paauglių
Jaunieji kino žiūrovai bus kviečiami pamatyti du prancūzų animacinius filmus: režisieriaus Jacques‘o Rémy Girerdo filmą „Varlių pranašystė“ (La Prophétie des grenouilles, 2001 m.) apie gyvūnus, mėsėdžius ir žolėdžius, turėsiančius išmokti sugyventi kartu viename laive, bei vyresnio amžiaus vaikams ir animacijos mėgėjams skirtą režisieriaus Sébastieno Laudenbacho juostą „Mergaitė be rankų“ (La Jeune fille sans mains, 2016 m.), sukurtą brolių Grimmų pasakos motyvais.
Pastarajame filme be galo paveikiais piešiniais vaizduojama gėrio ir blogio kova, taip pat ir stebuklingas žmogaus ryšys su gamta.
